Kaip naujosios sankcijos paveiks Rusiją ir kaimynines šalis

Šios savaitės pradžioje ES valstybių narių URM vadovai susitarė dėl naujų, "griežtesnių sankcijų" Rusijai Ukrainos teritorijoje vykstančios specialios operacijos fone

Tarp jų — daugelio Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT ir Rusijos centrinio banko turto, esančio vadinamojo "didžiojo septyneto" šalių finansų institucijose (išskyrus Japoniją), įšaldymas.

Pastaraisiais metais Rusijos Federacijos centrinis bankas uoliai didino aukso ir valiutos atsargas, kurios šių metų vasarį pasiekė rekordinį lygį ir viršijo 643 mlrd. dolerių. Pagal aukso ir valiutos atsargas Rusija pateko į pasaulio šalių penketuką, aplenkusi JAV, Kanadą ir visas ES šalis šiame sąraše.

Remiantis iš Vakarų sklindančiais pareiškimais, ši priemonė paralyžiuos nemažą dalį Rusijos aukso ir valiutos atsargų, kas, pagal jų planą, turėtų užblokuoti Rusijos centrinio banko galimybę parduoti valiutą rinkoje, palaikant rublį.

Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT turėtų "neleisti jiems dirbti visame pasaulyje ir veiksmingai užblokuoti Rusijos eksportą ir importą".

Tai yra, Vakarų planas — greitai sugriauti Rusijos valiutą ir ekonomiką.

Kas dabar laukia Rusijos ir buvusios TSRS šalių, kurių ekonomikos su ja glaudžiai susijusios, išsiaiškino Sputnik autorius Vadimas Pavlovas.

Grasinimai išsipildo — kuo gresia atjungimas nuo SWIFT?

Praėjusį sekmadienį JAV ir ES šalys paskelbė apie pasirengimą atjungti Rusiją nuo SWIFT. Tačiau ne visos šalies, kaip Vakarai grasino aštuonerius metus, o tik dalį Rusijos bankų.

Amerikos agentūros "Bloomberg" duomenimis, dabar svarstoma atjungti tas finansines institucijas, kurioms jau taikomos sankcijos (išskyrus "Sberbank" ir "Gazprombank"). Tarp bankų, įtrauktų į sąrašą, yra "VTB", "Rossija", "Otkrytie", "Novikombank", "Promsviazbank", "Sovkombank" ir "VEB.RF".

Vakarų šalys konkrečių duomenų kol kas nepateikė.

Centrinė "SWIFT" bendrovė pranešė, kad sprendimas dėl Rusijos bankų atjungimo bus priimtas po to, kai bus gauti teisiniai nurodymai šiuo klausimu iš Europos Komisijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir JAV, kurios ketina uždrausti tam tikroms Rusijos organizacijoms prieigą prie sistemos.

"Dirbame su nurodytų šalių valdžios institucijomis, kad suprastume, kurias organizacijas paveiks priemonės, ir atjungsime jas, kai tik gausime atitinkamus teisinius nurodymus", — sakoma pranešime.

SWIFT yra tarptautinė tarpbankinė informacijos perdavimo ir mokėjimų vykdymo sistema. Ji neturi jokio turto ir netvarko savo klientų sąskaitų. Ji tik leidžia bankams visame pasaulyje siųsti ir gauti informaciją apie finansines operacijas.

Taip, ši sistema yra patogi ir plačiai naudojama visame pasaulyje, tačiau lygiagrečiai su SWIFT egzistuoja kelios alternatyvios bankinės informacijos mainų sistemos, primena Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius, ekonomikos mokslų daktaras Aleksejus Zubecas.

"SWIFT ne vienintelis įmanomas, pasaulyje yra kelios bankinės informacijos mainų sistemos, įskaitant rusišką ir kinišką", — sako jis.

Taigi, jei prieš penkerius metus SWIFT dalis šalies atsiskaitymuose viršijo 80%, tai šiandien ji sumažėjo keturis kartus — iki 20%.

Esmė tame, kad nuo 2017 m. Rusijos Federacijoje veikia Finansinių pranešimų perdavimo sistema, kurią Rusijos centrinis bankas testavo nuo 2014 m. Jei iš pradžių Finansinių pranešimų perdavimo sistema buvo orientuotas į šalies viduje esančius vartotojus, tai nuo praėjusių metų prie jos prisijungė kai kurių šalių bankai (be Eurazijos ekonominės sąjungos šalių prisijungė Turkijos, Prancūzijos, Japonijos, Švedijos, Kubos, Tadžikistano bankai). 2020 metų pabaigoje pranešimų srautas per Finansinių pranešimų perdavimo sistemą viršijo SWIFT srautą mokėjimuose Rusijos viduje, be to, be abiejų sistemų buvo naudojami ir kiti duomenų perdavimo kanalai.

"Mūsų šalis nestovėjo vietoje ir turime savo SWIFT analogą, todėl paprastiems piliečiams tai nėra tokia rimta problema, — sako Rusijos Plechanovo vardo ekonomikos universiteto Finansų valdymo katedros docentė Marija Ermilova. — Net ir tų sankcijų, kurios dabar galioja kai kuriems Rusijos bankams, eilinis klientas galėjo nelabai pajusti. Tuo tarpu atrodo, kad vargu ar visi bankai bus atjungti nuo sistemos, nes tai greičiausiai sukels baisiausias pasekmes SWIFT technologiją turinčiai įmonei — juk tai privati ​​įmonė ir ji gauna pajamas iš bankų. Kalbant apie išteklius, kol kas matome, kad tiekimai yra stabilūs. Jokių reikšmingų pranešimų nebuvo paskelbta".

Taip pat Rusijos atjungimas nuo SWIFT nereiškia, kad rusai praras prieigą prie tarptautinių mokėjimo sistemų "Visa" ir "Mastercard".

Taip, abi mokėjimo sistemos jau paskelbė apie Rusijos bankų, kuriems taikomos sankcijos, atjungimą, tačiau tai reiškia, kad šie bankai nebegalės išduoti naujų kortelių, o jau išduotos toliau dirbs Rusijoje be apribojimų. Tai įmanoma dėl Nacionalinės mokėjimo kortelių sistemos, kurią 2014 m. Rusijos Federacijos centrinis bankas sukūrė būtent norėdamas apsidrausti nuo tokių apribojimų. Visų bankų klientų lėšoms sąskaitose, susietose su mokėjimo sistemų duomenų kortelėmis, taip pat niekas negresia.

"Rusijos mokėjimų rinka susidūrė su daugybe sankcijų, kurios pramonei nėra visiškai aiškios, — Sputnik papasakojo mokėjimo serviso "Vepay" generalinis direktorius Georgijus Nikonovas. — Šiandien galima tvirtai pasakyti, kad kai kurie bankai nustojo teikti galimybę atsiskaityti Apple Pay, Google Pay. Šių paslaugų atjungimas tik šiek tiek sutrikdo konvertavimą atsiskaitant internete, atsiskaitymo formoje siūloma iš naujo įvesti kortelės duomenis, neprisijungus pirkėjas turės dar kartą išimti plastikinę kortelę ir ja atsiskaityti".

Anot jo, nerimauti dėl atsiskaitymo principų pasikeitimų ir išorinės įtakos jiems galimybės nereikia, nes visi mokėjimai Rusijos Federacijos teritorijoje vykdomi per Nacionalinės mokėjimo kortelių sistemos kliringo centrą.

"Visi įsigyjantys bankai (juose atidaromos pardavėjų atsiskaitymo sąskaitos) dirba įprastu režimu, užtikrindami prekybininkų sąskaitoms (į jas ateina mokėjimai iš pirkėjų) laiku vykstantį lėšų atlyginimą, — tęsia Georgijus Nikonovas. — Žinoma, susiklosčiusi situacija prisideda prie Rusijos mokėjimo sistemos "MIR" plėtros ir populiarinimo, kurios emisija kasmet auga. Kas atsitiks su tarptautiniais atsiskaitymais ir tarptautiniais pervedimais, dabar sunku pasakyti, nes viskas keičiasi kiekvieną dieną. Bet mes ir toliau dirbame įprastu režimu, užtikrindami stabilų mokėjimų ir išmokėjimų priėmimą į klientų ir partnerių banko korteles".

Tuo tarpu Rusijos atjungimas nuo SWIFT smogs ir Vakarų šalių ekonomikai, teigia Sputnik kalbinti ekspertai, nes jie naudojasi šia sistema atsiskaitydami su Rusijos Federacija už savo produkcijos pardavimą, taip pat už naftos, dujų, metalų ir kitų prekių pirkimą.

"Jei Europa atjungs Rusiją nuo SWIFT, kaip jie planuoja gauti pinigų už savo produkcijos pardavimą Rusijos Federacijoje? Rusija yra 5-a pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partnerė, jie kasmet Rusijos Federacijai parduoda produkcijos apie 80 mlrd. eurų sumai. Ir kaip jie gaus šituos 80 milijardų, jei Europos bankai negalės kontaktuoti su rusiškais? Tai būtų labai rimtas smūgis Europos ekonomikai", — sako Aleksejus Zubecas.

Sprendžiant iš JAV ir ES valdininkų pareiškimų, jie ieško būdų, kaip išsaugoti SWIFT galimybes, užtikrinančias prekybą Rusijos Federacijos energijos ištekliais, suprasdami, kokią žalą pasaulio ekonomikai, ypač Europos ekonomikai, padarys šių tiekimų atsisakymas, tęsia kompanijos "Finam" makroekonominės analizės skyriaus vadovė Olga Belenkaja.

"Vakar JAV iždas, paskelbęs blokuojančias sankcijas Rusijos Centriniam bankui ir Rusijos finansų ministerijai, įtraukė Rusijos centrinį banką į generalinę licenciją, leidžiančią užbaigti energetikos finansavimo operacijas su Rusijos struktūromis, kurioms taikomos sankcijos, iki birželio 24 d.", — sako ji.

Atsijungimas nuo SWIFT — tai ne draudimas vykdyti tarptautinius atsiskaitymus, tačiau jis gali pareikalauti pereiti prie kitų sandorių tikrinimo sistemų, sako ekspertė.

"Kol nebus rasta priimtina alternatyva, tai gali apsunkinti, sulėtinti tranzakcijas ir lemti jų kainų augimą. Užsienio prekybos srautai gali būti pertvarkomi atsižvelgiant į bankus, kuriems nebuvo taikomos blokuojančios sankcijos. Problema dar yra ir tame, kad, remiantis žiniasklaidos pranešimais, daugelis kontragentų kol kas tiria situaciją ir vengia naujų sandorių su Rusijos prekėmis, baimindamiesi draudimo, finansavimo sunkumų ir antrinių sankcijų galimybės", — apibendrina Olga Belenkaja.

Verta paminėti, kad antirusiškų sankcijų įvedimo fone neatidėliotinos dujų kainos Europoje smarkiai išaugo — TTF centre jos pakilo 36% ir siekė daugiau nei 1,5 tūkst. dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Taip pat fiksuojamas naftos kainų šuolis — pavyzdžiui, "Brent" pabrango 5% ir viršijo 103 dolerius už barelį.

Kas nutiks Rusijos ekonomikai po to, kai Vakarai "pavogs" jos aukso ir valiutos atsargas?

Vakarų šalys taip pat nusprendė įšaldyti Rusijos centrinio banko turtą. Tikslas — neleisti Centriniam bankui panaudoti aukso ir valiutos atsargas rubliui paremti sankcijų spaudimo šalies ekonomikai sąlygomis.

Vasario 18 d. duomenimis, Rusijos centrinio banko aukso ir valiutos atsargos siekė rekordinius 643,2 mlrd. dolerių (tai pagal šį rodiklį išveda Rusiją į lyderius tarp visų pasaulio šalių, ji nusileidžia tik Kinijai, Japonijai ir Šveicarijai). Svarbu suprasti, Rusijos atsargos yra įvairiose šalyse skirtingomis valiutomis, taip pat ir auksu.

Rusijos centrinis bankas išdėstymą pagal valiutas ir geografinius rodiklius atskleidė šių metų pradžioje pagal 2021 m. vidurio duomenis — tai yra, nuo to laiko praėjo daugiau nei šeši mėnesiai ir Rusijos centrinis bankas galėjo išvesti didelę dalį lėšų iš nedraugiškai nusiteikusių šalių sankcininių rizikų fone. Remiantis tais duomenimis, šalyse, kurios šiandien taiko sankcijas, buvo mažiau nei pusė visų aukso ir valiutos atsargų.

Apie "įšaldymą" paskelbė G7 šalys, išskyrus Japoniją — JAV, Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Britanija. Japonija pareiškė, kad prisijungs tik prie sankcijų, numatančių kai kurių Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT.

Remiantis Rusijos centrinio banko sausio mėnesio duomenimis, galima daryti prielaidą, kad Centrinio banko turto, esančio G7 šalyse be Japonijos, dalis yra apie 38% ir bus blokuojama apie 240 mlrd. dolerių.

Taigi, net ir atmetus šias lėšas, Rusija turi daugiau aukso ir valiutos atsargų nei visose ES šalyse, taip pat JAV ir Kanadoje.

Pasak ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepo Borelio, Rusija pasiruošė galimiems apribojimams.

"Negalime užblokuoti Rusijos banko rezervų Maskvoje ar Kinijoje. Pastaraisiais metais Rusija sukūrė vis daugiau vietų rezervams šalyse, kuriose mes negalime jų užblokuoti. Rusija pasiruošė finansiškai. Rusija tokiai situacijai ruošėsi atsisakydama dolerio ir dėdama atsargas eurais, jenomis ir juaniais", — pareiškė jis.

"Dabartinė Centrinio banko turto valiutų struktūra nežinoma — naujausi turimi duomenys yra praėjusių metų vidurio, — sako Olga Belenkaja. — Tačiau apsaugotais galima laikyti Rusijoje esantį Centrinio banko piniginį auksą (dabar jo vertinimas yra 132 mlrd. dolerių), dalį valiutos atsargų juaniais (13%), grynieji užsienio valiuta, tikriausiai, atsargas Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir specialiosiose skolinimosi teisėse (SDR, TVF apskaitos vienetas). Matyt, gali būti kalbama apie pusę rezervų, bet, galbūt, ir daugiau — per pastarąjį laiką Centrinis bankas galėjo papildomai pasiruošti galimoms sankcijoms".

"Tikriausiai ką nors Rusijos centriniam bankui pastarosiomis dienomis pavyko išgelbėti, nutempti rezervus iš šių šalių kažkur kitur, — sako Aleksejus Zubeсas. — Pagrindinė dalis Rusijos šiandien turimų valiutos atsargų yra auksas ir juanis".

Anot jo, kad atremtų turto blokavimą ir jo pasekmes, Rusijos centrinis bankas įjungė gana veikiantį mechanizmą. "Visi eksportuotojai, parduodantys savo produkciją į užsienį, buvo įpareigoti 80% savo valiutos pajamų parduoti Rusijos valiutų rinkoje. Tai jį ir palaiko", — papasakojo Aleksejus Zubecas.

Šiomis dienomis "VTB" paskelbė duomenis, pagal kuriuos Rusijos eksportuotojų produkcijos pardavimo užsienio rinkose rezultatai 2022 metų pabaigos rezultatais sieks daugiau nei 600 mlrd. dolerių, o paslaugų rinkoje — dar 50 mlrd. dolerių. O 650 milijardų dolerių, pažymi jis, tai yra labai rimti, dideli pinigai, kurių daugiau nei pakanka palaikyti Rusijos valiutų rinką. Ypač turint omenyje, kad užsienio valiutos pardavimas sudarys apie 80% numatytos sumos.

Be to, primena jis, iš valstybių, įvedančių sankcijas, pusės nėra jokių draudimų pirkti Rusijos naftą, dujas ir metalus — pagrindines Rusijos eksporto prekes. Niekas nedraudė ir šiandien net neplanuoja drausti šios produkcijos pirkti iš Rusijos, todėl skelbiami pajamų planai įgyvendinami, tęsia ekspertas.

"Be to, šiomis dienomis Kinija paskelbė, kad iš Rusijos išpirks visą laisvą naftą — kiek jai bus pasiūlyta pirkti. Tai yra, jei staiga rytoj kas nors atsisakys Rusijos naftos, Kinija nupirks viską. Be to, Pekinas panaikino visus apribojimus rusiškų kviečių įvežimui. Apskritai Rusija už nugaros turi neribotą rinką. Kinijoje supranta, kad jei Vakarai sugebės "įlenkti" Rusiją šiandien, tai rytoj jie ateis jų. Todėl jie parems Rusijos Federaciją, taip pat ir pirkdami rusiškas žaliavas, o tai reiškia, kad Vakarams bus gana sunku išstumti Rusiją iš valiutos rinkos", — pasakė Aleksejus Zubecas.

Anot jo, Rusijos centrinis bankas yra pakankamai gerai ginkluotas, kad išvengtų rimtų pasekmių valiutos rinkoje. "Jeigu kalbėti apie vidaus rublio rinką, tai čia situacija yra visiškai kontroliuojama ir stabili", — sako ekspertas.

Kaip sankcijos gali paveikti kaimynines šalis?

Posovietinės erdvės šalys, išskyrus Baltijos šalis, nedalyvauja antirusiškose sankcijose, sako Aleksejus Zubecas, todėl tiesioginės grėsmės joms šiandien nėra.

Anot jo, su tam tikromis problemomis gali susidurti nemažai projektų posovietinėje erdvėje įgyvendinantis "VEB.RF". Bet vėlgi, tik tuo atveju, jei posovietinės erdvės šalys dalyvaus antirusiškose sankcijose — kitaip nėra jokių grėsmių.

"Taip pat atsiskaitymai tarp Rusijos ir buvusios TSRS šalių labai dažnai vyksta ne doleriais ir eurais, o nacionalinėmis valiutomis — rubliais, tengėmis ir pan. Ir atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis dalis kasmet auga", — tęsia ekspertas.

„Rusijos rublis gana aktyviai naudojamas tarpusavio prekyboje su Eurazijos ekonominės sąjungos ir NVS šalimis, — patvirtina Rusijos ekonomikos universiteto Finansų ir kainų katedros docentė Voronkova Jelena. — Taigi atsiskaitymuose su Baltarusija rublio dalis siekia beveik 80%, o su Kazachstanu — 50–60%. Rubliu prekiaujama šių valstybių valiutų sistemose, jis naudojamas bankinėse operacijose.

Pasak jos, Rusijos valiutos kurso dinamiką tiesiogiai atspindi šių šalių vidaus rinkų konjunktūra ir jų kursai.

Artimiausioje ateityje stabilizuojantis situacijai Ukrainoje, dolerio kursas bus 80-90 rublių ribose, o tai dabartinėmis aplinkybėmis nėra kritinis augimas, reziumavo Aleksejus Zubecas.