Altajaus kalnai prieš 5000 metų. Ką mokslininkams pasakė seniausias Sibire pilkapynas?

Archeologai anksčiau aiškino, kad rastos konstrukcijos buvo nedidelis kauburėlis ant apskritos, maždaug trijų metrų skersmens akmeninės konstrukcijos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Altajaus valstybinio universiteto archeologai kartu su kolegomis iš Rusijos ir Kazachstano rado naujus Afanasjevo kultūros paminklus, kurių nešėjai pirmą kartą išplito metalurgiją ir gyvulininkystę Sibire. Kasinėjimų dalyviai RIA Novosti papasakojo apie senąją krašto istoriją ir to meto etnokultūrinių procesų ypatumus.

Kaip prasidėjo metalo amžius?

2021 metų liepos mėnesį Altajaus valstybinio universiteto Didžiojo Altajaus Altajaus ir tiurkų studijų centro specialistai kartu su kolegomis iš Kemerovo valstybinio universiteto pradėjo tyrinėti Ust-Teplaya kapinyną, kuriame yra vienas seniausių pilkapių Sibire.

Archeologai aiškino, kad šios konstrukcijos buvo nedidelis kauburėlis ant apskritos, maždaug trijų metrų skersmens akmeninės konstrukcijos. Išplanavimo centre buvo ovali duobė, jos apačioje gulimoje padėtyje palaidotas žmogus sulenktomis kojomis, gausiai pabarstytas ochra. Prie jos galima būtų palikti keraminius indus, metalinius daiktus.

Mokslininkų teigimu, šiuos piliakalnius ketvirtojo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje — trečiojo tūkstantmečio pradžioje prieš mūsų erą pastatė Afanasjevų kultūros atstovai, į Altajų atnešę gyvulininkystės ir metalurgijos įgūdžius.

"Antropologiškai "afanasjiečiai" buvo prokaukaziečiai, kurių vidutinis ūgis siekė apie 180 centimetrų — senovėje jie buvo milžinai. Šios populiacijos atsiradimas Altajuje pažymėjo akmens amžiaus pabaigą, vietiniai medžiotojų antropologinės formacijos atstovai ir Kolekcininkus, kurie turėjo tarpinio mongoloidų-kaukazoidų tipo išvaizdą ir čia gyveno tūkstančius metų, matyt, greitai buvo išvaryti naujakurių", — sakė Altajaus valstybinio universiteto Archeologijos, etnografijos ir muzeologijos katedros profesorius Sergejus Grušinas.

Afanasjevo bendruomenė egzistavo didžiulėje teritorijoje, apimančioje Sajano-Altajaus kalnuotą šalį, Tuvą, Tarbagatajų, Tien Šanį, pasiekusią Ferganą ir Sindziangą. Jų ekonomikos pagrindas buvo galvijų ir smulkių galvijų auginimas. Mokslininkai pirmuosius vario rūdos raidus visame regione laiko būtent šių genčių pėdsakais, taip pat jiems priklauso pirmieji aukso, sidabro ir vario metalurgijos pavyzdžiai Sibire.

Kartu Eurazijos širdyje

Ekspertai iki šiol ginčijasi, iš kur būtent šios gentys atsirado, tačiau neabejotina, kad jos yra glaudžiai susijusios su vadinamąja "duobių" kultūra, kuri tuo pat metu buvo paplitusi Juodosios jūros — Kaspijos stepėje.

Be Altajaus ir Jenisejaus, Afanasjevo vietovių tyrimus Aukštutiniame Irtyšo regione, Tarbagatų kalnų šiauriniuose šlaituose, atlieka Toraigyrovo universiteto (Pavlodaras, Kazachstanas) archeologinė ekspedicija. Remiantis daugelio artefaktų radioaktyviosios anglies datavimu, šių genčių buvimo Tarbagatuose laikas nustatytas 30–27 amžiais prieš Kristų.

"Kazachstane žinomi tik šeši šios kultūros nekropoliai, iš kurių keturis mes atradome per pastaruosius porą metų. Šie nekropoliai išsiskiria originalumu, tačiau turi daug bendro su kitų regionų Afanasjevų vietomis. galėjo nustatyti, kad regiono gyvenvietės pradžioje dideles tvoras statė migrantai iš akmenų, kurių skersmuo 10-15 metrų, vėlesniuose etapuose - plokščias pilkapis ir pilkapius-tvoras“, — sakė Ilja Mercas, Toraigyrovo universiteto Jungtinio archeologinių tyrimų centro mokslininkas.

Vakarų migrantų ekonominės struktūros, ideologinių pamatų ir santykių su autochtoniniais gyventojais atkūrimas pareikalaus naujų kasinėjimų tiek Altajuje, tiek kituose regionuose, kuriuose įsikūrė "afanasjeviečiai". Mokslininkai pažymėjo, kad vėlyvojo eneolito laikotarpis, tai yra "pofanasjevo" laikas regione, lieka visiškai neištirtas.

Šias mokslines problemas įmanoma išspręsti tik bendromis įvairių Vidurinės Azijos šalių mokslininkų komandų pastangomis, pabrėžė archeologai.