Siūloma nepaprastąją padėtį Lietuvoje pratęsti iki balandžio 21 dienos

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Vyriausybė teikia Seimui siūlymą šalyje galiojančią nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20 dienos vidurnakčio.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vyriausybės posėdyje kalbėjo, kad nuo vasario 24-osios, kuomet prezidento dekretu buvo įvesta nepaprastoji padėtis, grėsmė visuomenės rimčiai ne tik išliko, bet ir ženkliai padidėjo.

"Nes atsirado naujų grėsmių. Rusijos Federacijos karinė agresija Ukrainos Respublikoje ne tik nemažėja, bet ir intensyvėja. Akivaizdu, kad Rusijos Federacijos agresijai ribų nėra, todėl mūsų regiono saugumo situacija yra įtempta, – teigė Bilotaitė. – Šios grėsmės kelia riziką mūsų nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai. Todėl matome pagrindą nepaprastosios padėties įvedimui. Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti iki balandžio 20 dienos 24 val. 00 min."

Bilotaitės teigimu, atsižvelgiant į aktualų grėsmių paveikslą, siūlomos papildomos priemonės. Pirmiausia, sustiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą. Taip pat siūloma numatyti galimybę užsieniečių, besitraukiančių nuo Rusijos agresijos, humanitariniam įleidimui į šalį.

Siūloma riboti teisę rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ir kitus svarbius objektus, juos fotografuoti ir pan.

Vyriausybė taip pat siūlo riboti susirinkimus, kuriuose kurstoma nesantaika ir karas. Siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų ir kontroliuojamų programų transliavimą bei informacijos, kuria skleidžiama dezinformacija ar kurstomas karas, sklaidą.

"Atsižvelgiant į įvykius Rusijoje ir Baltarusijoje bei jų galimą įtaką šių šalių gyventojų tranzitui per Lietuvos teritoriją ir pasitraukimą į Lietuvą, siūloma nustatyti įrankius, reaguoti pagal poreikį", – sakė ministrė.

Ministrų kabinetas siūlo sugriežtinti vizų išdavimą, o Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vizų išdavimą visiškai sustabdyti.

Bilotaitė pabrėžė, kad siūlymai nukreipti į grėsmes ir gyventojams nesklandumų nesukels.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo specialią karinę Ukrainos demilitarizavimo operaciją, vasario 21 dieną pripažinusi Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikų suverenitetą. Jos 2014 metais, po valstybės perversmo Ukrainoje, paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo.

Rusijos Federacijos vadovas pabrėžė, kad Maskvai "nebuvo palikta galimybė pasielgti kitaip", nes Rusijos saugumui kilo precedento neturinčios grėsmės.

Lietuvoje nuolat bandoma apriboti rusiškų kanalų transliavimą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia garsėja savo antirusiškais pareiškimais ir siekiu trukdyti dirbti Rusijos žiniasklaidai bei tiems užsienio žurnalistams, kurie nepritaria Baltijos šalių vyriausybių pozicijai.