Lietuva negali pakeisti Rusijoje perkamo dyzelino kiekių

VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Šiuo metu Lietuva negali pakeisti Rusijoje perkamo dyzelino kiekių, pareiškė "Orlen Lietuva" atstovas Ričardas Morkvėnas.

Jo teigimu, Europa iš Rusijos vidutiniškai per mėnesį nuperka apie milijoną tonų dyzelino, o tai sudaro apie 60 procentų viso šios rūšies degalų importo.

"Panašu, kad šiuo metu tam tikri sprendimai yra rasti ir iš tų 700 tūkst. tonų, kurie buvo nupirkti ir vis dar buvo jūroje, po truputį jie mažėja ir yra iškraunami. Panašu, kad tiek Vokietijos, tiek Didžiosios Britanijos didmenininkai ir perpardavėjai randa galimybių iškrauti tuos kiekius. Tas atsispindėjo ir dyzelino kainos kritime", — pasakė bendrovės atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad artimiausiu metu rusiško dyzelino atsisakyti būtų beveik neįmanoma. Morkvėno teigimu, staigiai pakeisti iš Rusijos perkamą vieną mln. tonų dyzelino alternatyviais tiekimais iš Indijos, Vidurio Rytų, yra labai sunku ir mažai tikėtina.

"Mūsų nuomone, dyzelino srautas iš Rusijos išliks, kadangi jam pakeisti iš esmės reikia trijų naujų vidutinio dydžio naftos perdirbimo įmonių. To trumpuoju laikotarpiu tikrai nebus", — mano jis.

Morkvėnas pridūrė, kad praėjusią savaitę Lietuvoje buvo iškrautas paskutinis "Urals" tipo naftos tanklaivis, apie 100 tūkst. tonų. Jis jau buvo nupirktas anksčiau ir sandorio atsisakyti nepavyko.

"Daugiau sandorių "Urals" tipo naftai įsigyti nei kovo, nei balandžio mėnesį nėra sudaryta ir neplanuojama. Vėliau įmonė planuoja didelį remontą, todėl galima teigti, kad iki birželio mėnesio mes neplanuojame jos įsigyti", — pasakė jis.

Įmonės atstovo teigimu, artimiausiomis dienomis degalų kainos gali mažėti.

Anksčiau Lietuvoje smarkiai pabrango degalai — benzinas, dyzelinas ir automobilinės dujos. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys raštu kreipėsi į Lietuvos degalinių operatorius dėl degalų brangimo degalinėse ir paprašė paaiškinti situaciją degalų rinkoje. Jis tikisi, kad Lietuvos verslas nepasipelnys iš nerimo dėl įvykių Ukrainoje.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją. Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pabrėžė, kad ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, civiliams niekas negresia.

Atsižvelgdamos į situaciją Ukrainoje, Vakarų šalys įvedė sankcijas Rusijos Federacijai.