Lietuvoje dujos gali pabrangti 200 procentų

Privatiems vartotojams gamtinių dujų ir elektros energijos tarifai nustatomi du kartus per metus

VILNIUS, kovo 17 – Sputnik. Lietuvoje kitąmet elektra gali pabrangti iki 50 procentų, o dujos – 200 procentų, jei valdžia nieko nedarys. Tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pareiškė Valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Gamtinių dujų ir elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams nustatomi du kartus per metus – nuo ​​sausio 1 ir liepos 1 d. Vertindamas situaciją su elektros kaina biržoje "Nord Pool", Pocius pažymėjo, kad nuo praėjusių metų ji padvigubėjo.

"Jei lygintume lygiai prieš metus, tai yra pernai vasarį, galiojusią kainą, ji buvo kiek daugiau nei 50 eurų už megavatvalandę, apie 60 eurų, o šiandien, vasario mėnesio duomenimis, turime beveik 105 eurų už megavatvalandę kainą", – sakė jis.

Anot VERT vadovo, elektros ir dujų tiekėjas "Ignitis" gali nesugebėti subalansuoti pinigų srautų, nes gamtinių dujų ir elektros kainos toliau kyla.

"Net jei ir būtų tokia situacija, kainos ir toliau kiltų, o ne mažėtų, ir tikriausiai yra rimta rizika, kad įmonė nepajėgs 100 procentų finansiškai prisiimti viso krūvio, skirtumo, kuris šiandien susidarė rinkose", – sakė jis.

Kalbėdamas apie dujų sektorių, Pocius teigė, kad čia situacija dar sunkesnė.

Pasak jo, gamtinių dujų kainos yra pakankamai stabilios jau eilę metų, jei žiūrėtume iš šiandienos pusės. Antrąjį pusmetį labai smarkiai pabrangsta, net iki dešimties kartų. Bet kuriuo atveju, į gamtinių dujų tarifus iki metų pabaigos atsižvelgiama nustatant tarifus gamtinėms dujoms taip pat, kaip ir elektrai. Remiantis šiandien Europos gamtinių dujų biržose paskelbta informacija, matoma, kad gamtinių dujų kaina yra tarp 100–120 eurų ilgalaikėje perspektyvoje.

Vertindamas akcijų rinkos tendencijas, Pocius sakė, kad netaikant įstatymo nuostatų, šiemet elektros kainos gali kilti iki 50 proc., o dujų kaina priklausys nuo akcijų kainų. Pastarosiomis dienomis dujų kainos ES smarkiai svyravo.

Jos išaugo po to, kai vasario 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretus, kuriais pripažino DLR ir LLR suverenitetą, o vasario 24 d. Rusija pradėjo specialią karinę operaciją Ukrainoje.

Vokiečių žurnalistai pažymėjo, kad Europa negalėtų atsisakyti rusiškų žaliavų be didelių išlaidų, nes jos sudaro 40 procentų viso žemyno suvartojimo. Jau dabar dėl brangių energijos išteklių užsidaro pramonės įmonės. Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad ja siekiama apsaugoti žmones, kurie ilgus metus buvo Kijevo smurto ir genocido objektai. Todėl planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.