Putinas užfiksavo Vakarų pralaimėjimą

Įdomus, bet iš pažiūros grynai vidinis įvykis, kuriame dalyvavo aukščiausi Rusijos Federacijos pareigūnai – kovo 16 d. vykęs susitikimas dėl socialinės ir ekonominės paramos regionams priemonių – staiga tapo hitu pasaulinėje žiniasklaidos darbotvarkėje

To priežastis buvo prezidento Putino kalba. Ją transliavo naujienų agentūros, perpasakojo laikraščiai, netgi paskelbė priešiškas "YouTube", rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Internetu jį skaitė ir klausėsi paprasti žmonės visame pasaulyje. Rusija dabar gyvena po tokia kurtinama informacine ugnimi, visa Vakarų žiniasklaida taip šaudo į mus, kad kartais mums atrodo, jog nėra nieko kito, tik ši blokada. Bet iš tikrųjų taip nėra. Milijardai žmonių visame pasaulyje jau seniai suprato, kad anglosaksų "įtakinga" žiniasklaida meluoja sulig kiekvienu įkvėpimu.

Ukrainos atveju šio melo mastai šokiruoja net ir prie daug ko įpratusius Vakarų gyventojus. Ir jie ieško tiesos. Vakarų elitas taip pat buvo suinteresuotas tyrinėti Rusijos prezidento kalbą. Rusija šiandien yra tikras poligonas jų totaliniam karui: politiniam, finansiniam, sankcijų. Turime pamatyti, kaip strategijos veikia ir ar jos apskritai veikia.

Štai britų laikraštis "Financial Times" džiaugiasi sunkiomis "vakarietiškų bausmių Rusijai" pasekmėmis – kaip jie vadina mūsų pinigų vagystę – ir cituoja Putino frazę, kad dabartinė krizė sukels "gilius struktūrinius Rusijos ekonomikos pokyčius ir tai ebus lengva, laikinai padidės infliacija ir nedarbas".

Šią prielaidą su malonumu mini ir agentūra "Bloomberg", kurią Rusijos diplomatas taikliai palygino su dvokiančiu sūriu. Tačiau abu leidiniai priversti atkreipti dėmesį į Rusijos prezidento įsitikinimą, kad šalis gaus tik nepriklausomybę nuo Vakarų. Ekonominis žaibiškas karas išties žlugo, pripažįsta Vakarų žiniasklaida.

Tačiau ilgai žaisti šioje aikštelėje neįmanoma būtent dėl ​​to, kad patys Vakarai atkirto tuos svertus, kurie galėtų daryti įtaką Rusijos ekonomikai. Natūralu, kad nė viena Vakarų žiniasklaida nedrįso cituoti Putino samprotavimų, kad jų šalys iš tikrųjų dabar išgyvena defoltą, doleris negali būti rezervinė valiuta, o vadinamasis pirmos klasės turtas yra visiškai sukompromituotas, nes gali būti pavogtas bet kurią akimirką.

Žodžiai, kad Vakarų šalių dominavimas politikoje ir ekonomikoje baigėsi, taip pat yra tabu. Niekas nedrįso paskelbti prezidento kreipimosi į Vakarų šalių piliečius, nors tai tikrai turėjo žinoti vietos gyventojai.

"Dabar jie atkakliai bando jus įtikinti, – sakė Putinas, – kad visi jūsų sunkumai yra kažkokių priešiškų Rusijos veiksmų pasekmė, kad už kovą su mitine Rusijos grėsme turite mokėti iš savo piniginės. Bet tiesa ta, kad dabartinės problemos, su kuriomis susiduria milijonai žmonių Vakaruose, yra daugelio metų jų valstybių valdančiojo elito veiksmų, jų klaidų, trumparegystės ir ambicijų rezultatas. Na, kaip tai galima išspausdinti Vakaruose? Tačiau visa Vakarų žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė "viloms Majamyje ir Prancūzijos Rivjeroje", "išdavikams ir šiukšlėms".

Beveik visa spauda citavo šią ryškią ištrauką antraštėse. Žinoma, jo stilius yra įsimintinas. Tačiau kodėl būtent ši tema mūsų Vakarų partneriams tapo skaudžiu tašku? Atrodytų, jie turėjo pagalvoti apie Putino žodžius, kad jų elitas varo mases į skurdą ir griauna pasaulio pasitikėjimą rezervinėmis valiutomis. Tai iš tikrųjų yra Vakarų valstybių išlikimo klausimas. Bet ne, visi susikoncentravo į "išdavikus ir šiukšles". Kai kurie netgi paskelbė šią konkrečią ištrauką "YouTube" atskirai. Išsamiai tai aptarė net grynai gynybinis amerikiečių internetinis leidinys "military.com".

Reikalas tas, kad čia Putinas tikrai užfiksavo Vakarų pralaimėjimą. Jų ilgalaikė, dešimtmečius trukusi strategija tokioms didelėms ir sudėtingoms šalims kaip Rusija buvo ugdyti itin proamerikietišką viduriniąją klasę. O po to pasitelkus ją vykdyti savo "gešeftus" kontroliuojamose teritorijose: perversmus, Maidanus, pilietinius karus.

Ši strategija puikiai pasiteisino Europoje. Prisimenate, kaip prancūzų studentai, apsėsti amerikietiško džiazo ir kino, vertė de Golį? Tada ši tendencija, kaip cunamis, perėjo per Rytų Europą, iš naujo suformatavo beveik visą – išskyrus Baltarusiją – posovietinę erdvę. Tačiau Rusijoje tas nepavyko. Arba tai yra šalies masto, tiek geografinio, tiek istorinio, arba amžino Rusijos žmonių skepticizmo ir sveiko proto klausimas.

Kaip ten bebūtų, Amerikos įtaka mūsų šalyje pasirodė gana paviršutiniška. Ne, žinoma, žmonės eidavo į "McDonald's" ir žiūrėdavo Holivudo filmus, bet dabar viso to atšaukimas netapo tragedija beveik niekam, išskyrus kelis miesto pamišėlius.

Kaip kadaise rusai labai įtariai skaitydavo sovietinę spaudą, vis kažko ieškodami tarp eilučių, taip ir šiandien demonstruoja tokį pat sveiką imunitetą Vakarų propagandai, kad ir kokia ji būtų pasiutusi. Vienas dalykas – amerikietiški sportbačiai ir repas, visai kas kita – kai tau pasiūloma už tai atiduoti savo šalį. Nėra kvailių, kurie iškeistų suverenitetą į sportbačius. Ir jei kada nors buvo iliuzijų apie Vakarus, tai per pastarąsias dvi savaites jie patys jas visiškai sunaikino.

Na, o jei ir dabar iš mūsų piliečių JAV ir Europoje atimamos santaupos ir namai, jei jie yra išvaryti iš darbo, o vaikai – iš mokyklų, tai ką jie darys toliau, jei šalis nusileis? Ar tik nesunaikins jų, kad nereikėtų du kartus keltis? Mūsų protinga, išsilavinusi vidurinioji klasė, perėjusi per ugnį ir vandenį ir vakarietiškais standartais nėra turtinga, didžiąja dalimi nepritaria liūdnai pagarsėjusiai penktajai kolonai. Ir šiandien visi tai mato. Ir tai yra tokia Vakarų partnerių klaida, kad jie nežino, ką daryti toliau.

Todėl bandoma grubiai ir naiviai eskaluoti, ramius Putino žodžius perteikiant kaip kažkokias "represijas".

"Paskutinis įspėjimas Vakarams ir oligarchams", – skelbia "Daily Mail". "Putinas medžioja išdavikus", – rašo Kanados CBC. "Putinas puola provakarietiškus rusus, signalizuodamas apie represijų artėjimą", – gąsdina "New York Times".

O, Viešpatie. Kalbama tik apie tai, kad pavieniai provakarietiški piliečiai, pametę kelnes, pabėgo iš Rusijos, pajutę pirmąją užuominą apie grėsmę jų gerovei. Tada, kaip galima spėti, jie grįš pas mus naujų gėrybių. Tačiau viešoji nuomonė šalyje jiems nebebus tokia palanki. Vyks visuomenės apsivalymas, jos mentaliteto ir kultūrinio lauko apsivalymas. Tai viskas. Tiesą sakant, kolektyviniams Vakarams ši viduriniosios klasės vakarietiškumo strategija jau patyrė didelę nesėkmę.

Kinijoje tai nepasiteisino, nors ten buržuazija iki galo amerikonizuota. Eilės prie "iPhone", nežabotas ryškus vartojimas ir nenuilstamas vakarietiškų tendencijų vaikymasis, aistra pinigams ir azartiniai lošimai biržoje – taip, "People's Daily" nemėgsta apie tai rašyti, bet visa tai apie kinus.

Ir vis dėlto jų nepavyko priversti sunaikinti savo šalį. Nors taip stengėsi! Labai būdinga, kad šiandien kinai didžiąja dalimi pritaria Rusijos specialiajai operacijai Ukrainoje. Su dideliu susidomėjimu jie žiūri į tai Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. Mūsų šalis pateikia tautoms sėkmingo pasitraukimo iš neokolonijinio Vakarų modelio pavyzdį.

Viena vertus, tai drąsi opozicija Vakarams visomis priemonėmis, įskaitant kariuomenę. Kita vertus, protingas, kruopštus naujo gyvenimo, naujo ekonominio modelio, naujos pasaulio tvarkos kūrimas. Pasaulio tvarka, kurioje "pasaulinis Vakarų šalių dominavimas politikoje ir ekonomikoje" amžiams pasibaigė.