Moterys Lietuvos darbo rinkoje patiria daugiau sunkumų

Darbo netekusios moterys Lietuvos darbo rinkoje patiria daugiau sunkumų – jos lėčiau įsidarbina ir dažniau pradeda dirbti pagal terminuotas darbo sutartis.

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad po nedarbo laikotarpio į darbo rinką laikinai sugrįžta vidutiniškai kas septinta moteris ir kas dešimtas vyras.

"Didesnė terminuotai įsidarbinančių moterų dalis – ilgalaikis reiškinys. Net iki pandemijos, kai 2017-2019 m. terminuotų darbų mažėjo, moterų grupėje šis mažėjimas buvo lėtesnis nei vyrų. Per pandemiją darbo rinkoje vėl padaugėjo tokių darbų dėl sąlygotų neapibrėžtumų ir suvaržymų. Ir nors labiau paaugo vyrų, pradėjusių dirbti terminuotai, skaičius, bet jis neperkopė 10 proc. ribos. Tuo tarpu moterų siekė beveik 15 proc." – rašoma Užimtumo tarnybos pranešime.

Iš devyniolikos veiklos sričių tik penkiose moterys po nedarbo laikotarpio įsidarbino greičiau nei vyrai. Tai – švietimo, viešojo valdymo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, kitos aptarnavimo, finansinės ir draudimo veiklos.

Moterų įsidarbinimo trukmė ilgesnė nei vyrų visose amžiaus grupėse. Mažiausias skirtumas fiksuotas jaunimo iki 29 metų grupėje, kur moterims įsidarbinti prireikė 21 dienos daugiau nei vyrams.

Didžiausias skirtumas buvo 30-39 m. amžiaus grupėje – moterys beveik 2 mėnesiais (59 d.) ilgiau nei vyrai ieškojo darbo. Iš dalies tai sąlygojo paslaugų sektoriaus įmonių, kuriose daugiau dirba moterų, veiklos ribojimai pandemijos metu ir jų prisiimami įsipareigojimai šeimai.

Tarp kvalifikacinių grupių (specialistų, paslaugų darbuotojų, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų) greičiau nei vyrai pernai įsidarbino tik vyresnės 50+ amžiaus moterys nekvalifikuotam darbui.