"Tai visai kas kita": Europa stato totalitarizmą

© Photo : Pexels / Ingo JosephReichstago pastatas Berlyne
Reichstago pastatas Berlyne - Sputnik Lietuva, 1920, 21.03.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Nepaisant visų draudimų ir barjerų, kliūtys kelyje sugrius. Ir greičiau, nei galime įsivaizduoti
Informacinio karo prieš Rusiją flanginiai mūšiai kartais įgauna pačias keisčiausias formas, ir jei Europos Sąjunga sau lengvai pripažįsta ir lengvai paaiškina eilę totalinių Rusijos žiniasklaidos priemonių draudimų savo teritorijoje, tai lygiai tokius pačius kitų šalių valdžios veiksmus, bet Europos žiniasklaidos priemonių atžvilgiu vadina "nepriimtinomis", rašo RIA Novosti autorė Jelena Karajeva.
Be perteklinių detalių, tik faktai: Europos Komisija nusprendė atjungti (visomis šio žodžio prasmėmis) "RT" ir "Sputnik" bet kokias transliacijas visose įmanomose erdvėse ir platformose, įskaitant socialinius tinklus — ir taip buvo, kaip įprasta manyti Briuselyje ir visose šalių — bendruomenės narių sostinėse, gera ir teisinga (kadangi šios žiniasklaidos priemonės nešė visuomenei "Rusijos valstybinę propagandą"). Tačiau Malio — Afrikos šalies (buvusios prancūzų kolonijos) — valdžios draudimas transliuoti ne mažiau valstybines, bet jau prancūzų "RFI" (Radio France International) ir "France 24" buvo laikomas visų normų pažeidimu ir "cenzūra".
В студии радио Sputnik, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 18.03.2022
Sankcijos prieš Sputnik ir RT kelia esminius klausimus, sakoma Osle
Šiandien ir dabar vieninga Europa save pozicionuoja — ir daug labiau nei anksčiau — kaip šviesos miestą, kuris kovoja su Rusija už idealų ir minčių grynumą. Rusija oficialiai dar nepavadinta "blogio imperija", tačiau iki to beveik neliko nieko, tik pora replikų, ištartų iš aukštos tribūnos.

Prieš kelis dešimtmečius, prieš klijuojant ant jos tą pačią etiketę, Rusija buvo apkaltinta religine ir filosofine netolerancija tiems, kas, kaip tikėjo kolektyviniai Vakarai, metė iššūkį totalitarizmui, ypač dėl to, kad laikėsi ateistų valstybėje savo protėvių tikėjimo kanonų, laikydamiesi visų privalomų ritualų ir dėl to, kad radijo bangomis (per trukdžius ir kitus apribojimus) klausėsi uždraustų rašytojų, taip stengdamiesi praturtinti savo žinias apie pasaulį. Siekiant visiškai savarankiškai priimti sprendimus ir susidaryti požiūrį į tai, kas vyksta.

Šie veiksmai ne visada buvo sąmoninga atvira kova su režimu, tiesiog savarankiškai mąstantys, savarankiškai veikiantys, nemėgstantys, kai valstybė ir jos propagandos aparatas kišasi į jų privatų gyvenimą ir pasirinkimą, žmonės bet kokioje situacijoje nori galvoti ne pagal nuleistus iš viršaus per žiniasklaidą žodžius, jie patys nusprendžia, ką jiems skaityti, ką jiems žiūrėti (ir ar žiūrėti), o ko jiems klausytis.
Šiandien ir dabar vieninga Europa, perėmusi estafetę iš kolektyvinio Michalo Andrejevičiaus Suslovo — to paties, kuris beveik vienaasmeniškai uždraudė Grosmano knygas ir išstūmė iš šalies Viktorą Nekrasovą tik dėl to, kad iškilių rusų prozaikų požiūris skyrėsi nuo to, kas buvo nustatyta bendroje partijos linijoje, — bet kurio kito, nesutampančio su išreikštu Briuselio tribūnoje, požiūrio atžvilgiu daro lygiai tą patį.
Беженцы из Украины пересекают польскую границу - Sputnik Lietuva, 1920, 16.03.2022
Europa išduoda Ukrainą – dalimis ir visiškai
Šiandien ir dabar galimybė sužinoti apie situaciją su Rusijos-Ukrainos krize, apie Maskvos poziciją, apie tai, kas vyksta karinės specialiosios operacijos vykdymo vietose, kažką kitokio nuo primetamos ir itin vienpusiškos informacijos, eiliniam europietiškam pasauliečiui yra praktiškai nulinė.
Reikia būti ir labai užsispyrusiam, ir labai laisvai tvarkyti savo laiką, kad kasdien naršyti internetą ieškant atsakymų į klausimus. Jei, žinoma, šie klausimai kyla.
Pasaulis, kuriame pastarąjį ketvirtį amžiaus buvo akcentuojamas tik hedonizmas, kūno džiaugsmai ir kitos skrandžio šventės, beveik akimirksnis bet kokių norų patenkinimas, deja, neprisideda nei prie sveiko skepticizmo, nei smalsumo.
Apie tai, kad visada ir viskuo, kas pasakyta, reikia suabejoti, norint suvokti tiesą, tvirtai užmiršta.
"Valgykite, neišsitepkite" — iš milžiniško lovio, į kurį metamos visos įmanomos ir neįsivaizduojamos klastotės.
O jei nenorite "valgyti", tai jus pamaitins per prievartą, per šiaudelį. Arba padarys jūsų padėtį tokią nepakenčiamą, kad patys prašysite šio, taip sakant, "maisto".
Щficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova - Sputnik Lietuva, 1920, 17.03.2022
JAV daro viską, kad supriešintų Europą su Rusija, mano Zacharova
Antirusiško diskurso galia, kai nėra vietos alternatyviam požiūriui, yra tokia, kad net norint išreikšti viešą abejonę kolektyvinių Vakarų idėjų ir žodžių teisingumu, pirmiausia reikia pasakyti ritualinę frazę apie "besąlygišką Rusijos veiksmų prieš Ukrainą pasmerkimą". Priešingu atveju kalbėtojas susidurs su kolektyviniu atskyrimu, ir gerai, jei toks atskalūnas nebus priverstas ne mažiau viešai prisiekti ištikimybę pagrindinės krypties idėjoms. Ir gerai, jei jam pavyksta išlaikyti savo darbą, ir gerai, jei viešam pasmerkimui nebus pritraukti dar jo buvę draugai.
Šiandien ir dabar vieninga Europa gyvena Orvelo aprašytoje tikrovėje. Tik anksčiau šis neototalitarizmas buvo vietinis. Jis buvo susiję ne tiek su geopolitika, kiek su santykiais visuomenėje. Tačiau ir tada de facto buvo draudžiama daugelį dalykų vadinti savo vardais, taip pat atvirai įvardinti valdžiai nepatogias problemas.
Įnirtingas karas prieš baltaodžius heteroseksualius vyrus taip pat nereiškė, kad tiems, kurie buvo apkaltinti (beveik visada be įrodymų) visomis šiandien laikomomis mirtingomis nuodėmėmis, bus suteikta galimybė pasisakyti.
Jų reputacijos buvo naikinamos be teismo ar tyrimo, ir tuo pasmerkdavo civilių mirčiai.
Празднование Дня восстановления независимости в Литве - Sputnik Lietuva, 1920, 14.03.2022
Europa virsta Ukraina. Ką su tuo daryti?
Ne mažiau įnirtinga naikinimo kova vyko ir su tais, kurie bandė išreikšti abejonę dėl begalinio nelegalių imigrantų priėmimo reikalingumo; tie patys žmonės nedrąsiai užsiminė apie nepaprastai sunkias problemas, kurias atneša kiauros valstybių sienos.
Tokių laukė nesibaigiantys ieškiniai ir ne mažiau begalinės baudos "už rasizmą". Be įsitikinimų ir finansinių išteklių buvo beveik neįmanoma susidoroti su tokiu kovotojų tarsi "dėl visų gerų dalykų" spaudimu.
Šiandien ir dabar pasiteisinusios technologijos, tvirtai įsitvirtinusios dabartinėje karo su kitaip mąstančiais, kitaip rašančiais, kitaip kalbančiais, vieningoje Europoje praktikoje, naudojamos prieš tuos, kurie (dar) neprarado sveiko proto ir vis dar prisimena, kaip elgėsi kolektyviniai Vakarai. Pastaruosius aštuonerius, jei ne visus pastaruosius trisdešimt metų.
Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje - Sputnik Lietuva, 1920, 20.03.2022
Rusijos specialioji karinė operacija Donbase
Lietuvoje Rusijos ambasados tvora apipilta dažais
Sukurtos patogiuose, geriausių dizainerių dekoruotuose biuruose ir nukreiptos prieš viską, kas gali sutrikdyti gerai koordinuotą chorą, instrukcijos, be to, gerai paremtos apmokėtais universitetų "tyrimais" — ši schema atrodo iš pirmo žvilgsnio visiškai nesunaikinama.
Bet jei prisiminti, kad žodžiai apie tuos, kas sumanė ir liepė daryti bloga, ir kad tai darė ir daro "švariuose šiltuose kabinetuose su geru apšvietimu ir kilimais" ramūs žmonės "baltomis apykaklėmis, kirptais nagais ir lygiai nuskustais skruostais , kuriems nereikia kelti balso", ir jei nepamiršti, kad šios frazės iš Reagano kalbos apibūdino sovietinį totalitarizmą ir jos ne mažiau tiksliai charakterizuoja dabartinį kolektyvinių Vakarų neototalitarizmą, tai nebus didelis perdėjimas pasakyti, kad negarbinga pabaiga čia tiems, kas jį sugalvojo, kas jį pastatė ir kas jį prikelia į gyvenimą, neabejotinai garantuota.
Nepaisant visų draudimų ir barjerų, kliūtys kelyje sugrius. Ir greičiau nei galime tai įsivaizduoti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
Naujienų srautas
0