Antistebuklas energetikoje: ES ir JAV nustebins visus, ypač savo gyventojus

Dabartinę situaciją Europos Sąjungos energetikos sektoriuje galima apibūdinti labai lakoniškai – pernai rudenį prasidėjusi energetikos krizė stiprėja, tačiau kol kas Vakarų valdžia net nebando su ja susidoroti

Vadinamoji "Ukrainos krizė", dėl kurios Europos ir Amerikos politikai bando kaltinti visas problemas, nėra spartaus kainų kilimo ir vis didėjančio visų energijos išteklių stygiaus priežastis. Tikroji priežastis – bandymai reformuoti energetikos rinką, prasidėję 2009 metais dėl Europos Komisijos, kuri parengė ir įgyvendino ne vieną strateginį dokumentą: Trečiąjį energetikos paketą, Atsinaujinančios energijos direktyvą ir kt.

Tikslinės rinkos modelis

Atsisakę analizuoti gautus rezultatus, ES politikai bandė paspartinti grynai teorinių postulatų įgyvendinimą praktikoje. 2019 m. buvo atlikti reikšmingi Trečiojo energetikos paketo pakeitimai, kurių viena iš pasekmių – visu pajėgumu veikiantis dujotiekis "Nord Stream-2" taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti.

2020 metais Europos Komisija priėmė vadinamąjį sandorį, postuluodama poreikį sparčiai plėtoti vandenilio energetiką kaip naują atsinaujinančios energijos gamybos komponentą. Rezultatas buvo tiesiog nuostabus: TEA (Tarptautinės energetikos agentūros) duomenimis, Europos Sąjungoje, vertinant pagal rodiklį "metai iš metų", 2021 metais elektros generacija anglimi kūrenamose elektrinėse iš karto išaugo 18 procentų.

Vakarų energetikos krizė įgauna pagreitį

Po vasario 24-osios Europos Sąjungai pavyko įvesti kelis vienašališkų diskriminacinių priemonių Rusijos atžvilgiu etapus, tačiau toks "darbo" tempas veda prie dar pesimistiškesnių rezultatų. Neturėdama laiko atsikratyti antipandeminių apribojimų ir visiškai atkurti visų gamybos tiekimo grandinių, Europos Sąjunga atsidūrė situacijoje, kai šalių narių rinkose vienu metu trūksta gamtinių dujų, naftos produktų ir anglies.

Kaip atrodo antirusiškos politikos įvedimo į realų ekonomikos sektorių rezultatas, "Sputnik" studijoje diskutavo vedėjas Maratas Kasemas ir šio straipsnio autorius. Smarkiai augančios kainos degalinėse, be abejo, yra akivaizdžiausios, tačiau su daug rimtesnėmis problemomis dabar susiduria visos Europos energijai imlios pramonės šakos.

Praėjusį trečiadienį daugelis gamintojų asociacijų, reikalaujančių didelių elektros energijos kiekių, paskelbė kolektyvinį laišką Europos Komisijai. Verslininkų teigimu, jei artimiausiu metu nebus išspręsti visi energetinio saugumo klausimai, nesumažinus kainų, energetikos krizė gali per trumpiausią laiką peraugti į visavertę ekonominę krizę su visomis liūdnomis pasekmėmis – kainų kilimu ir didėjančiu nedarbu, BVP mažėjimu visose ES šalyse.

Visiškai akivaizdu, kad antirusiška Europos politikų veikla vykdoma spaudžiant JAV, kuri Rusijai taiko dar griežtesnius apribojimus, nei gali sau leisti ES. Tarp kitų antirusiškų priemonių iš JAV pusės yra draudimas tiekti rusišką naftą ir naftos produktus, kurio sprendimui kovo 8 dieną pritarė šios šalies prezidentas.

Šiems produktams dingus iš Amerikos rinkos per kelias dienas JAV dar labiau pabrango visų rūšių variklių degalai, kurie jau ne kartą pasiekė naujus istorinius rekordus. Tačiau naftos produktų brangimas, nors ir ne toks spartus, JAV prasidėjo maždaug prieš metus – nuo ​​to momento, kai Džo Baidenas, net nebandęs atkurti santykių su Venesuela ir Iranu, kuriuos nutraukė jo pirmtakas Donaldas Trampas, atsidūrė aklavietėje, nusprendęs kiek įmanoma paspartinti žaliosios energijos plėtrą visų rūšių tradicinės energijos iš iškastinių išteklių nenaudai.

Draudimas tiesti magistralinį naftotiekį Keystone, embargas išduoti licencijas gręžti naujus telkinius – Baidenas stengėsi ištesėti visus savo kampanijos pažadus. Dėl to JAV prezidento administracija, norėdama rasti kokią nors išeitį iš susiklosčiusios situacijos, skubiai stengiasi gerinti santykius su Karakasu ir Teheranu, siekti gamybos iš Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų didinimo.

Rezultatai iki šiol buvo labai prasti, o Amerikos rinkėjai mažina savo paramą Baideno komandai. Jų nuotaiką, kaip ir anksčiau gana daugelio Europos šalių piliečių, galima apibūdinti trumpai: jeigu Rusijai taikomos sankcijos, tai kodėl mūsų problemos auga?

Nuostabiausia, kas šiuo metu vyksta Europos ir JAV energetikoje ir ekonomikoje, yra tai, kad šių šalių vyriausybės dar net nebandė sukurti veiksmingų planų, kaip susidoroti su problemomis, kylančiomis dėl jų pačių veiksmų. Kol kas viskas, ką matome Europoje ir valstybėse, dar kartą įrodo, kad antirusiška politika visada brangi kiekvienam, kuris bando ją vykdyti.

Naujos sąlygos Rusijai

Rusija pradeda prisitaikyti prie funkcionavimo naujai pasikeitusiomis aplinkybėmis, vyriausybė imasi nemažai antisankcijinių priemonių. Iki šiol ryškiausias šių sankcijų rusams rezultatas – staigus rublio kurso pokytis dolerio ir euro atžvilgiu. Bet tai, žinoma, nereiškia, kad jau įveikėme visus sunkumus – kils sunkumų dėl importo pakeitimo ir poreikio nutiesti naujus logistikos maršrutus užsienio ekonominei veiklai vykdyti su patikimesniais partneriais nei Europa ir Amerika.

Rusijos vyriausybė dirba operatyviu režimu, kaip savo tikslą iškeldama ne tik darbo vietų išsaugojimą, bet ir persiorientavimą į Pietryčių Azijos ir Artimųjų Rytų rinkas, ryšių stiprinimą EAEU ir su NVS šalimis, kurios nėra įtrauktos į šią asociaciją. Visų reikalingų priemonių rinkinys formuojamas realiu laiku ir kol kas belieka laukti rezultatų.

Ir lygiai taip pat belieka laukti, kuo baigsis "mūšis" JAV ir ES tarp politinių siekių ir realios ekonominės situacijos. Rusija nėra suinteresuota energetikos krizę paversti "plataus masto" ekonomine problema – vienaip ar kitaip, tačiau tiek Europa, tiek JAV buvo ir tebėra gana moki Rusijos eksporto prekių rinka.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.