Infliacijos šuolis ir "šokas": Lietuvoje įvertintos ekonomikos perspektyvos

Importo iš Rusijos ir Baltarusijos srautų apribojimas gali lemti laikinus pertrūkius gamyboje dėl reikalingų žaliavų trūkumo, pranešė Lietuvos bankas

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Lietuvos bankas prognozavo, kaip keisis Lietuvos ekonomika, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją.

Pagal pagrindinį scenarijų 2022 metais šalies ekonomika augs 2,7 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarys 10,5 proc. Tuo pat metu atlyginimai didės 10,7 proc.

Pagal pesimistinį scenarijų šalies ekonomika susitrauks 1,2 proc., o infliacija sieks 11,5 proc.

Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

Pasak Lietuvos banko pirmininko Gedimino Šimkaus, galimo rytinių rinkų praradimo įtaką Lietuvai mažina tai, kad reikšmingai pasikeitė Lietuvos užsienio prekyba su Rusija, o prekybiniai santykiai iki specialiosios operacijos Ukrainoje pradžios buvo mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį.

Nors Lietuva į Rusiją eksportuoja prekių 2,6 milijardo eurų sumai, į Baltarusiją — 1,3 milijardo eurų sumai, o į Ukrainą — 1,2 milijardo eurų sumai, šios prekės yra ne lietuviškos kilmės, o reeksportuojamos.

Pasak Šimkaus, tokie produktai sukuria mažesnę pridėtinę vertę, todėl nuostoliai šioje srityje bus riboti.

Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą.

"Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės", — pasakė jis.

Rusija vasario 24 d. pradėjo karinę operaciją Ukrainoje. Prezidentas Vladimiras Putinas pavadino jos tikslą — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą Kijevo režimo pusės. Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.

Vakarų šalys atsakė įvesdamos daugybę sankcijų ir ribojančių priemonių.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau pareiškė, kad paaštrėjusios situacijos Ukrainoje ir antirusiškų sankcijų fone Vakarų šalys susidurs su skaudžiais padariniais ekonomikos srityje. Ypač stipriai valstybių ekonomiką paveiks išaugusios išteklių kainos.