Rusija stojo į kovą su Vakarais dėl pasaulio ateities

Ukrainos denacifikavimo ir demilitarizavimo operacija tapo linija, padalijusia istoriją į prieš ir po. Ir vasario 24 dieną pabudome naujame pasaulyje, kuriame gyvename jau mėnesį

Prisiminkime, su kuo atsisveikiname.

Pirmuoju požymiu, kad išvadas apie "istorijos pabaigą", kurias taip uoliai kartojo Vakarų politologai, daryti per anksti, tapo Jugoslavijos bombardavimai. Jie tapo ir paskutine NATO operacija, kurios metu aljansui pavyko pasiekti savo tikslus, kad ir kokie kanibalistiški jie būtų, rašo RIA Novosti autorius Davidas Narmanija.

Po to įvyko Afganistanas, kur Vašingtonas ketino sutriuškinti "Talibaną"*. Praėjo 20 metų, JAV gėdingai pabėgo iš ten, o talibai vėl perėmė valdžią į savo rankas.

Po to buvo masinio naikinimo ginklų paieškos Irake operacija. Žinoma, ginklų nerado, bet padėjo palankią dirvą IV** formavimuisi.

10-ojo dešimtmečio pradžioje "arabų pavasaris", kurį aktyviai rėmė JAV ir Europa, virto kruvinais pilietiniais karais Libijoje ir Sirijoje. Pastarojoje būtent ir pasireiškė "Islamo valstybės"** kovotojai.

Štai šis pasaulis dabar artėja prie pabaigos. Ir statomas naujas. Kuriame negalima nebaudžiamai apšaudyti Cchinvalį iš "Gradų". Kuriame negalima, prisidengiant demokratijos kūrimu, žudyti islamistų rankomis. Kuriame negalima deginti žmones Odesos profsąjungų rūmuose, negalima aštuonerius metus nepastebėti karo, kurį vykdo dalis tavo tautos. Pastarasis dalykas, beje, galioja tiek rusams, tiek ukrainiečiams.

O ką jame galima? Koks jis bus? Kas mūsų laukia? Mūsų visų — nesvarbu, kokioje šalyje gyvename.

Šiandien naujojo pasaulio ateitis yra Rusijos karių rankose — jie už tai kovoja. Kardinalūs Rusijos ir JAV veiksmų skirtumai panašiose situacijose akivaizdūs net aršiausiems Kremliaus priešininkams. Rusų lėktuvai nevykdo kiliminių bombardavimų miestuose, kaip tai darė amerikiečiai Jugoslavijoje, Afganistane ir Irake. Tuo pačiu Rusijos kariuomenė turi galimybes sunaikinti bet kokį objektą Ukrainoje — pastarieji smūgiai iš "Kinžalo" tai labai aiškiai parodė. Tačiau Rusija elgiasi kitaip ir siekia minimizuoti aukų skaičių tarp civilių. Ir dėl to rusų kariai yra priversti įžengti į miestus ir kautis ten, kur už bet kurio lango gali pasislėpti snaiperis. Todėl kiekvienas ten gyvybę paaukojęs karys tai padarė, be kita ko ir tam, kad išgelbėtų taikių ukrainiečių gyvybes.

Štai kodėl operacija vyks tiksliai tiek, kiek reikia užduotims atlikti. Čia tikrai nereikia skubėti.

Kai ji baigsis, pradės kalbėti diplomatai. Jie turės nustatyti naujojo pasaulio saugumo architektūrą, sukurti mechanizmus, kurie bus tobulesni už tuos, kurie veikė anksčiau. Vienus iš jų teks permąstyti, dalį — pavyzdžiui, Vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų sutartį — atgaivinti. Labai svarbi diskusija prasidės apie START-3 pratęsimą. Atskira diskusijų tema taps viršgarsiniai ginklai, kur Rusija gerokai lenkia kitas valstybes. Tačiau dabar šių sutarčių analogai nebus dvišaliai dokumentai Maskvai ir Vašingtonui. Jie bus atidžiai skaitomi Pekine, Delyje, Berlyne, Paryžiuje, Teherane, Rijade — kiekvienos šalies, kuri gali prisiimti atsakomybę už ateities, kurioje nebus vietos vienpolio pasaulio klaidoms, sostinėje. Ir dabar Kremliuje ir Smolenskajos aikštėje atidžiai stebima, kaip pasireiškia tie, kuriuos Rusija laikė sąjungininkais, ir tie, kuriuos laikė Vašingtono vasalais.

Ir jei minėtais aspektais lemiamą vaidmenį atliko Rusijos ryžtas, tai buvusios ekonominės tvarkos laidotuvėse Vakarai labai džiaugėsi. JAV ir jų sąjungininkės parklupdė pagrindinį kapitalizmo principą — privačios nuosavybės neliečiamybę. Taip, dabar tai mažai rūpi paprastiems rusams, kurie, švelniai tariant, suglumę perskaito, kaip Rusijos milijardieriai kenčia dėl jachtų arešto ir sunkumų su atsiskaitymu už valytojų darbą. Bet tai akylai stebi aukščiau minėtose sostinėse — nemaža dalis turtingiausių jų gyventojų pinigų taip pat guli Vakarų bankuose. Ir jiems akivaizdžiai nepatinka, kaip dabar elgiasi Vašingtonas, Londonas ir Briuselis.

Jau prieš pusantros savaitės Amerikos žiniasklaida rašė, kad Saudo Arabija ir Kinija diskutuoja apie galimybę už naftos kontraktus atsiskaityti juaniais. O šiomis dienomis Rusija paskelbė, kad dabar Europos šalys dujas pirks už rublius. Pasaulinės ekonomikos dedolerizavimas dar vasarį atrodė miglota perspektyva, tačiau šiandien ji jau įgauna gana apčiuopiamus kontūrus.

Ypač įdomi mūsų vakarų Rusijos kaimynų žemyne ​​ateitis. Ar Europa taps tikrai nepriklausoma, ar ir toliau aklai vykdys "miesto ant kalvos" nurodymus? Ar paprasti vokiečiai ir prancūzai suvokia, kad būtent jų sąskaita dabar vyksta kova už Ukrainos nacionalinių batalionų išsaugojimą? Juk JAV atvirai nusišluostė kojas nuo skelbiamų kolektyvinės atsakomybės nepriimtinumo idealų. Gerai, rusams tai jau seniai ne naujiena, bet dabar už sankcijas atsiskaito ir paprasti europiečiai — juos infliacija paveikė nė mažiau nei rusus.

Kartu akivaizdu, kad europinė NATO dalis jokiu būdu nėra vieninga paramos Ukrainai klausimu. Žinoma, yra pavienių karštakošių, bet daugelį atšaldė perspektyva susidurti su Rusija, kuri yra pasirengusi ne tik deklaruoti savo interesus, bet ir realiai juos ginti. Deja, Vakarai blogai suprato, kokias pasekmes gali lemti dar Vladimiro Putino prieš 15 metų Miunchene išsakytų argumentų ignoravimas.

Pačios Rusijos taip pat laukia kolosalūs pokyčiai: akivaizdu, kad įsisenėjusių ekonominių problemų sprendimo atidėlioti nebegalima. Bet kokias išeitis ji suras iš susiklosčiusios situacijos?

Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų dar rusams teks išsiaiškinti, bet jie tikrai taps žmonijos istorijos dalimi. Ir kokia ji bus, priklauso nuo kiekvieno. Juk naujasis pasaulis yra apie atsakomybę. Dėl savęs, dėl savo artimųjų, dėl šalies ir dėl viso pasaulio. Nes "nėra žmogaus, kuris būtų kaip sala".

* Organizacija, kuriai taikomos JT sankcijos už teroristinę veiklą.

** Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.