Teismas priėmė svarstyti ieškinį prieš Gorbačiovą sausio 13-osios byloje

Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškinį, kurį pateikė žuvusiųjų per sausio 13-osios įvykius artimieji

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Vilniaus apylinkės teismas imasi per Sausio įvykius žuvusiųjų artimųjų vardu pateikto civilinio ieškinio dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į žiniasklaidą.

"Ieškinys priimtas. Šiandien teisėjas priėmė rezoliuciją", – sakė ieškovas Robertas Povilaitis, žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus. Civilinis ieškinys pateiktas šešių asmenų, kurie 1991 metų sausio 13 dieną neteko savo artimųjų, vardu.

Anksčiau buvo pranešta, kad Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimieji pateiktė ieškinį teismui, reikalaudami, kad Gorbačiovas būtų patrauktas atsakomybėn. Ieškinyje nurodoma, kad Gorbačiovas būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadu 1991 m. sausio 11–13 dienomis nesiėmė priemonių užkirsti kelią "kariuomenės vykdomiems nusikaltimams". Gorbačiovo fondo darbuotojai RIA Novosti pranešė nematę jokių oficialių dokumentų, susijusių su ieškiniu.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuoti protestai, į respubliką buvo perdislokuoti specialiųjų pajėgų kariai. Sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Per susirėmimus prie televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmonės, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų karių, tačiau nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o į vilniečius šaudyta iš gretimų namų stogų.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis. Prieš teismą asmeniškai stojo tik du kaltinamieji – rusas, Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs kariškis Genadijus Ivanovas.

Melis iš pradžių buvo nuteistas kalėti septynerius metus, tačiau šių metų kovą bausmė buvo pakeista ir jis gavo papildomus trejus metus kalėjimo.

Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės griežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, veikė "rusofobijos apimtų jėgos struktūrų naudai" ir leido proceso metu pažeisti tiek tarptautinius, tiek Lietuvos įstatymus.

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad jos piliečiai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė, o Vilnius savo veiksmais prieštarauja teisiniams pagrindams.