Maisto davinių — į "Teslą". Ar visi Ukrainos pabėgėliai ES tokie vargšai?

Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų specialiosios operacijos pradžios į Lietuvą jau atvyko beveik 30 000 ukrainiečių pabėgėlių

Dalis jų jau "pasižymėjo" įžūliu elgesiu, kuris vis dažniau kelia vietos gyventojų pasipiktinimą. O svetingumą ir solidarumą keičia susierzinimas ir suvokimas, kad pabėgėlių išlaikymas niokoja paprastų lietuvių kišenes.

Lietuva Ukrainos pabėgėlius priima išskėstomis rankomis. Nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos bei iš paties Lvovo patogiais autobusais jie atvežami nemokamai. Pakeliui duoda vandens ir maisto, o atvykus nakvoti įkurdina sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose. O pabėgėlius priėmusiems lietuviams žadama kompensacija už komunalines paslaugas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, Lietuvos gyventojams, norintiems priimti pabėgėlius iš Ukrainos, bus išmokėta vienkartinė 150 eurų kompensacija už pirmą kartą priimtą ukrainietį ir 50 eurų už kiekvieną papildomą asmenį. Visiems atvykstantiems iš Ukrainos išduodami nemokami leidimai gyventi šalyje su laisvu judėjimu ir darbu visoje Europos Sąjungoje.

Jie taip pat išduoda SIM korteles su neribotu internetu ir nemokamais skambučiais Ukrainoje likusiems draugams ir giminaičiams. Pirmą kartą parūpina net maisto paketais ir daiktais pabėgusiems kaip stovi, spėjusiems tik prigriebti dokumentus ir vaikus. Paprasti lietuviai tyra širdimi renka daiktus, neša maistą ir siunčia humanitarinę pagalbą namuose likusiems ir net laikinai emigruoti nedrįsusiems ukrainiečiams. O Lietuvos aikštėse ir gatvėse šiandien daugiau geltonų-mėlynų vėliavų nei valstybinių lietuviškų.

Vaikai registruojami į mokyklas ir darželius su nemokamu maitinimu, o suaugusieji ukrainiečiai į darbą priimami net ir nemokėdami lietuvių kalbos. Net gydytojai ir mokytojai, kas anksčiau nebuvo leidžiama rusakalbiams Lietuvos piliečiams. Ir štai vietiniai pradeda stebėtis. Į klausimą, kaip ukrainietis gydytojas gydys net rusiškai nemokantį lietuvį, pasigirsta keistas atsakymas: sako, ateis su vertėju. Ar įsivaizduojate tokį vaizdą? Į gydytojo kabinetą įeina pagyvenusi lietuvė, ima jam aiškinti, "kuo skundžiasi", o gydytoja ukrainietė sėdi, mirkčioja akimis ir prašo pacientės kreiptis į vertėją iš ukrainiečių į lietuvių.

O štai dar viena istorija, kurią pasakoja pabėgėlius priimantys socialiniai darbuotojai. Kai kurios Ukrainos pilietės, reaguodamos į pasiūlymą padėti įsidarbinti, reikalauja, kad joms būtų suteiktas aukštos kvalifikacijos darbas, kurio atlyginimas būtų ne mažesnis kaip 2 000–3 000 eurų. Neva negalės dirbti valytojomis, pakuotojomis ir padavėjomis su savo brangiu manikiūru.

Ir štai vietos gyventojams, kurie dirba už minimalų arba vidutinį atlyginimą, ima atsiverti akys. Žinodami, kaip šiuo metu sunku susirasti gerą darbą, pasipiktinimą kol kas ima lieti tik socialiniuose tinkluose.

Štai vienas iš įrašų (autoriaus neįvardiju dėl suprantamų priežasčių): "Ponai, mano pasipiktinimas pabėgėliais auga... Istorijos iš pirmų lūpų. Be to, frazę "mes pabėgėliai, neturime už ką mokėti" ištaria tik gavę paslaugas. Važinėja taksi, eina į parduotuvę, į kirpyklas. Viena ponia net įsigudrino su tokia fraze atvažiuoti į vietinį autoservisą... Na, ar ne per daug?! Mes nuo savęs paskutinius marškinius nusiimam ir jums atiduodam. Lietuva – neturtinga šalis! Na, turėkite sąžinės! Mūsų gyventojai ilgai nepakęs tokio įžūlumo".

Ir tai ne vienintelis toks įrašas. Vienoje iš Izraelio grupių autorė perskaitė, kaip viena tokia pabėgėlė silikoninėmis lūpomis, brangiais drabužiais atėjo pasidaryti manikiūro, o paprašius susimokėti už paslaugą, ėmė deklaruoti, kad yra "vargšė pabėgėlė". Reaguodama į pakartotinį prašymą sumokėti, ji žydų manikiūrininkę apipylė nešvankiais žodžiais ir pridūrė: "Gaila, kad per mažai jūsų papjovėme!" Taigi, žinoma, Ukrainoje nėra fašizmo ir nacionalizmo.

Ukrainos pabėgėlių – reikia pažymėti, ne visų, o tik jų mažos dalies – elgesiu jau atvirai piktinasi rumunai, lenkai ir vokiečiai. Europos gyventojai piktinasi, kai "vargšai pabėgėliai" atvyksta maisto davinio su "Teslomis" ir šauniais visureigiais ukrainietiškais numeriais, o paskui eina tiesiai į nekilnojamojo turto bendroves, kad nusipirktų butą ar namą. Nes nakvynės namuose, kuriuose apgyvendina paprastus ukrainiečius, kurie neturi prieglobsčio svetimoje žemėje, toks gyvenimas tokiems "pabėgėliams" nėra "comme il faut". Na, o jei jau įsigyja brangų būstą, tai aišku, kad artimiausiu metu svetingosios Europos jie neketina palikti. Tegul sunaikintą Ukrainą atkuria kiti.

Pastebėtina, kad brangiais automobiliais su ukrainietiškais numeriais važinėja stiprūs karinio amžiaus vyrai, kurie teoriškai su automatu rankose turėtų ginti tėvynę "nuo agresoriaus", o ne šaukti "Slava Ukraini! Gerojam slava!"* alaus baruose ir aikštėse Berlyne, Vilniuje, Prahoje ar Paryžiuje.

Lietuvoje jau oficialiai užregistruota daugiau nei 28 000 pabėgėlių iš Ukrainos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

* Šį šūkį Antrojo pasaulinio karo metais naudojo nacistinės Vokietijos bendrininkai ukrainiečiai.