Valerijus Ivanovas: "Lietuvoje prasidėjo atviras karas su rusais"

Lietuva ilgus metus pasižymi rusofobija. Bet pastaruoju metu, po to, kai vasario 24 d. pradėta denacifikacijos ir demilitarizacijos specialioji operacija Ukrainoje, ji peraugo į naują lygį. Iš esmės, į atvirą rasizmą tiek rusų, tiek visos Rusijos atžvilgiu

Štai, Vakaruose "Meta" ("Facebook")* šeimininkai leido sklisti raginimams žudyti rusus, rusų karius ir Rusijos Prezidentą V. Putiną. Na, o "tolerantiškoje" daugiakultūrėje Anglijoje nei iš šio, nei iš to vandalų puldinėjamos cerkvės.

Atitinkamai ir Lietuvoje – ES provincijoje ir faktinėje JAV kolonijoje — rusofobija liejasi per kraštus. Ji skleidžiama visur ir visų: tiek Landsbergių bendruomenės, tiek į nacionalizmą linkusių nesisteminės opozicijos atstovų. Nesutinkantys prisidėti iš karto išvadinami tautos priešais. Nepasiduodančių masinei psichozei ar, juolab, išsakančių priešingą poziciją visuomenės veikėjų – itin mažai.

Vienas tokių – Valerijus Ivanovas (g. 1947): istorikas, filosofas ir ilgametis Lietuvos rusų bendruomenės veikėjas, pagarsėjęs savo vaidmeniu Perestroikos metais vadovaujant protarybiniam judėjimui "Vienybė" (Единство / Jedność). Užkalbintas Sputnik Lietuva korespondento, jis sutiko pasidalinti savo požiūriu į šiandienines aktualijas.

Sveiki, gerbiamas Valerijau. Kaip žinia, š. m. vasario 28 d. Jūs paskelbėte tekstą su antrašte "Lietuvoje prasidėjo atviras karas prieš rusus!" Tačiau kaip tai suprasti? Nejaugi situacija jau tiek paaštrėjusi?

V. Ivanovas: Pradėkime nuo to, kad "karas" čia yra metafora. Tarkime, 1933 m. į valdžią Vokietijoje atėjo hitlerininkai. Ir, vos atėję, jie paskelbė karą komunistams (taip pat socialdemokratams, ir žydams, ir kitiems). Bet šis karas karštu netapo iš karto. Pradėta nuo propagandos ir diskriminacijos. Ir tik vėliau, paruošus viešąją nuomonę, imtasi minėtųjų grupių fizinio naikinimo.

Na, o mūsų atveju, kalba yra apie rusus. Taip pat kitaminčius. Vadinamuosius "vatnikus", "koloradus", "kremlinus" ir t. t. Štai, turime kovo 20 d. portale "Delfi" išėjusįjį R. Valatkos straipsnį "Kas didesnis monstras – Putinas ar rusų liaudis?". Šiame "opuse" Valatka ne šiaip juodina Putiną. Iš esmės, jis vaizduoja rusus kaip antrarūšę naciją, kaip nežmones.

Arba, pavyzdžiui, Tautinių mažumų komitetas prie LR Kultūros ministerijos. Savo pareiškimais ši įstaiga atvirai siekia įvaryti pleištą tarp rusų Lietuvoje ir Rusijos Federacijoje. Atseit, pastarieji blogi, kadangi nepalaiko Lietuvos valdžios pozicijos už JAV ir NATO, pastarosioms atvirai remiant nacistinį, rusofobinį Kijevo režimą.

Tačiau ši pozicija nesavarankiška. Lietuvai ji primetama iš išorės. Tai reikia sakyti atvirai. Aš tai ir sakau. Na, o jei Lietuvoje iš tikrųjų demokratija – tai drausti kitokios nuomonės apie įvykius Ukrainoje negalima.

Kažkas Vakaruose, ypač Londone ir Vašingtone, nori tarpusavyje supriešinti slavus. Anksčiau, iki XX a. – lenkus. O dabar – ukrainiečius. Viskas pagal seną lotynišką priežodį: "Divide et impera"...

Pati Lietuva negali kariauti nei su Putinu, nei su Rusija. Ji tam neturi instrumentų. Ji daro tai, ką nurodo Vakarai... O karas šiuo atveju yra toks: visų pirma, idėjinis – informacinis, psichologinis.

Tačiau tokią kovą, idėjų kovą, tegalima laimėti, turint tam tikrą idėjų sistemą. Taigi – filosofiją. Bet ar Lietuva tokią turi? Neturi. Kokia šiuolaikinės Lietuvos ideologija? Ta, kurią įpiršo Briuselis ir Vašingtonas.

O Rusija? Savos ideologijos ji irgi neturi. Iki šiol nepaskelbta ir valstybės lygmeniu nepriimta tokia sistema, pavyzdžiui, kokia TSRS buvo marksizmas-leninizmas. Filosofija, įvesta bolševikų, kaip idėjinis teisingumo, lygybės ir humanizmo visuomenei, kuri buvo kuriama Tarybų Sąjungoje, pagrindas. Ir kurią vėliau, 80-ųjų pabaigoje, išdavė nomenklatūra per antiliaudinę M. Gorbačiovo Perestroiką.

Tad Rusija irgi teturi tą pačią filosofiją, kurią 90-aisiais jai įpiršo Vakarai. Ir kas gi tai per filosofija?.. Anot jos, žmogus – iš prigimtis silpnas, egoistiškas. Vienintelis tikslas – tenkinti fiziologinius poreikius bei ambicijas. Ir visa tai tegalima valdyti per pinigą ir pelną. Štai toksai mąstymas ir tokia sistema egzistuoja iki šiol.

Bet Rusijoje ryškėja aiškesnė, savarankiška strategija. Antai, 2021 m. pabaigoje V. Putinas pateikė ultimatumą Vakarams. Nubrėžė "raudonas linijas", kurių negalima peržengti. Deja, bet Vakarai šį gestą ignoravo.

Dėl to 2022 m. situacija aštrėja: vasario 17 d. Kijevo režimas puola Donbasą. Ne tik žūsta civiliai, bet kyla grėsmė Donecko ir Luhansko respublikų išlikimui. Į tai reaguodamas vasario 22 d. Putinas pripažino Donbaso respublikų nepriklausomybę ir, pasižadėjęs ją apginti, vasario 24 d. pradeda denacifikacijos ir demilitarizacijos specoperaciją Ukrainoje...

Ir, atsakydama į iš karto po to Vakarų (JAV ir ES) prieš Rusiją įvestas sankcijas, kovo 23 d. Rusijos Federacija priėmė ryžtingą sprendimą: iš priešiškų šalių (o tokių sąrašas buvo paskelbtas mėnesio pradžioje; į jį, beje, įeina ir Lietuva) mokėjimus už dujas tepriimti rubliais.

Na, o Rusija gali savarankiškai apsirūpinti ir žaliavomis, ir maistu. Netrūksta jai ir šiuolaikinių technologijų, ir gerai parengtos kariuomenės. Tai tegali neigti arba idiotas, arba politinis aferistas.

Vadinasi, nors Rusija šiandien savarankiškos ideologijos neturi (ir šis neturėjimas 90-aisiais net buvo konstituciškai įtvirtintas), ji visgi žengia link savarankiškumo nuo Vakarų. Ir šį žengimą grindžia tam tikra strategine koncepcija. Jei toliau viskas eisis taip, poreikis savai ideologijai tik augs. Ar sutiktumėte su tokia interpretacija?

V. Ivanovas: Taip, visiškai sutinku. Papildyčiau tik tuo, kad Vakarų pasaulis jau nebeturi nieko konstruktyvaus, ką galėtų pasiūlyti žmonijai. Jiems belieka rusofobija. O konkrečiau – idėja sunaikinti Rusiją, suskaldant ją į gabalus. Pastaroji tampa sveikos, teigiamos idėjos surogatu. Ir vienas iš aršiausių šios idėjos ruporų Lietuvoje – Audrius Butkevičius**...

Na, bet tas pats A. Butkevičius savo poziciją grindžia tariamu tiek Lietuvos, tiek Europos saugumu, jos gyvybiniais interesais... Nejau jis neteisus? Kokia vieta visame tame tenka Lietuvai?..

V. Ivanovas: Butkevičius ne tik klysta. Jis – avantiūristas. Tai įrodo jau vien šios idėjos propagavimas. Kadangi Rusijos žlugimas neišeitų į gera nei Lietuvai, nei kitoms Pabaltijo šalims, nei netgi Lenkijai.

Istorija byloja, kad per 1000 metų rusai nenaikino nei kitų etninių kultūrų, nei kitų tautų valstybingumo. Atvirkščiai – telkė visus drauge į daugiatautę valstybę. Valstybę-civilizaciją.

Tarybų Lietuvos istorija tai puikiai įrodo: juk joje klestėjo ne tik pramonė ir žemės ūkis, ne tik augo miestai, bet kaip niekada anksčiau žydėjo lietuvių nacionalinė kultūra. Literatūra, muzika, dailė, kinas. Iš tiesų, būtent tarybinių tautų šeimoje lietuvių tauta realizavo savo unikalią savastį.

Arba, pavyzdžiui, XIX amžius. Iki 1863 m. lenkų šlechtos sukilimo, lietuvių kalba buvo niekinama, lietuviai žeminami ir polonizuojami. Tik po to, valdant daugelio nekenčiamam gubernatoriui Michailui Muravjovui, pradėta mokyklose mokyti lietuvių kalbos. Be ko lietuvių, kaip tautos, galutinis susiformavimas XX amžiuje būtų buvęs neįsivaizduojamas.

Netgi A. Smetonos laikais Lietuva neišvengė glaudžių kultūrinių ryšių su Rusija. Antai, į Kauną pas Kiprą Petrauską važinėdavo Fiodoras Šaliapinas; ten pat įsikūrusiame Lietuvos universitete dėstytojavo Levas Karsavinas. Ir klasikinė lietuvių literatūra, be abejonės, vystėsi artimame santykyje su rusų kultūra.

O dabar?.. Nuo 90-ųjų, Lietuvai pasukus urvinio antitarybiškumo ir rusofobijos keliu, jos tautinė kultūra nyksta. Tiksliau – ji naikinama. Kaip paskutinį žymesnį to pavyzdį išskirčiau rašytojo Petro Cvirkos paminklo pašalinimą iš Vilniaus centro.

Iš tiesų, kiekvienam lietuviui tai turėtų kelti nerimą. Man, kaip Lietuvos rusui, kuriam Lietuva taipogi tėvynė, tai tiesiog skaudu. Dar daugiau: situacija tragiška. Ir tai lengviausia suvokti, pažvelgus kompleksiškai – ir į kultūrą, ir į politiką, ir į visuomenę, ir į ekonomiką: juk per pastaruosius 30 metų praradome per milijoną žmonių! Tai – tikrų tikriausias "sodybų tuštėjimo metas"!

Na, o man besiklausant Jūsų samprotavimų kyla dar šitoks klausimas: galbūt Lietuva, neva kariaudama su Rusija ir rusais, iš tikrųjų kariauja pati su savimi? Su savo tauta, savo kultūra, savo valstybe?

V. Ivanovas: Taip, toks karas vyksta. Tačiau nepasakyčiau, kad šį karą kariauja Lietuva. Turiu omenyje, žinoma, šio krašto žmones. Iš esmės, šį karą kariauja, visa tai daro politikai. Jį kariauja per pastaruosius 30 metų susiformavęs rusofobinis, o kartu ir antiliaudiškas, ir antilietuviškas Lietuvos elitas.

Bet ir jis neveikia savarankiškai, bet tik vykdo JAV, NATO ir ES nurodymus buferinėms šalims. Ir, kalbant apie tokias, belieka retoriškai paklausti: kas gi bus suinteresuotas rimtai investuoti į šalį, kuriai ruošiamas karo zonos likimas? Niekas. Tačiau tokia jau ta JAV vasalų politika...

* Metos (socialinių tinklų Facebook ir Instagram) veikla Rusijoje uždrausta kaip ekstremistinė.

** Žr.: R. Čekutis, A. Butkevičius. Pasaulio pergalė prieš Rusiją būtų jos dezintegracija. Respublika, 2022 m. kovo 16 d.