Danija dislokuos šimtus papildomų karių Baltijos šalyse

Nauja 800 šalies karių grupė iš Danijos bus dislokuota Latvijos teritorijoje

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Danijos vyriausybė nusprendė į Baltijos šalis siųsti papildomus 800 Danijos karių. Tai ketvirtadienį patvirtino su vizitu į Lietuvą atvykusi Danijos premjerė Mette Frederiksen.

Vilniuje Frederiksen susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Bendrojoje spaudos konferencijoje prezidentas padėkojo Danijos kariams už baigiamą Lietuvoje oro policijos misiją ir kartu pasidžiaugė dėl Danijos sprendimo į Baltijos šalis atsiųsti 800 karių.

"Asmeniškai dėkoju Danijos premjerei už puikų saugumo situacijos mūsų šalyje suvokimą ir savalaikį sprendimą į Baltijos šalis atsiųsti papildomus 800 Danijos karių. Tai yra svarbus žingsnis, stiprinant NATO rytinį flangą ir aiškus palaikymo signalas Lietuvai, Latvijai ir Estijai", – kalbėjo Nausėda.

Savo ruožtu Frederiksen pareiškė, kad Danija yra susirūpinusi NATO rytinio flango saugumu, tad sieks prisidėti prie šio flango saugumo stiprinimo.

"Sieksime ir toliau didinti saugumą, žinome, kad tai užtikrins mūsų visų saugumą. Taip pat noriu pabrėžti ir tai, kad Danija jaučia atsakomybę, kai kalbama apie šią Europos dalį", – kalbėjo Fredriksen.

Ketvirtadienį Danijos premjerė susitiko ir su Lietuvos kolege Ingrida Šimonyte. Spaudos konferencijoje Fredriksen patikslino, kad nauja 800 šalies karių grupė Baltijos regione bus dislokuota Latvijos teritorijoje.

Anksčiau Seimas padidino valstybės biudžeto išlaidas šalies gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis sprendimas sudarys galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.

2016 metais NATO viršūnių susitikime Varšuvoje aljansas nusprendė dislokuoti tarptautinius batalionus Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje šių šalių prašymu rotacijos principu.

Šiuo metu didžioji dalis sąjungininkų karių Lietuvoje yra dislokuojami Rukloje, kur 2017 metais buvo įsteigta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Karius ir personalą dabar jai yra skyrusios Vokietija, Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija. Kovinei grupei vadovaujanti Vokietija bei Norvegija dėl dabartinės saugumo situacijos yra sustiprinusios priešakines pajėgas Lietuvoje papildomais pajėgumais.