Nausėda ragina Europą atsisakyti rusiškų dujų ir naftos

Lietuvos vadovo manymu, penktasis sankcijų paketas turi duoti "maksimalų smūgį Kremliaus režimui"

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Sąjungą atsisakyti rusiškų dujų ir naftos.

Ketvirtadienį po susitikimo su Danijos premjere Mette Fredriksen surengtos spaudos konferencijos metu Lietuvos vadovas paragino Europą priešintis specialiąją operaciją Ukrainoje pradėjusiai Rusijai ir Baltarusijai. Kartu prezidentas ragino ES šalis atsisakyti rusiškų dujų ir naftos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Danijos premjere Mette Fredriksen

© Photo : LRP

"Rusija ir Baltarusija privalo atsakyti už savo režimo vykdomus brutalius karo nusikaltimus. Europa turi nustoti pirkti rusiškas dujas ir naftą, nes būtent šiais Europos jiems sumokamais pinigais Kremliaus režimas finansuoja negailestingą Ukrainos miestų naikinimą ir atakas prieš taikius gyventojus. Penktas sankcijų paketas turi suduoti maksimalų smūgį Kremliaus režimui. Nebegalime taupyti priemonių ir laukti, nes nusikaltėliai turi jausti savo veiksmų pasekmes jau dabar ir čia", – kalbėjo Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Rusijos vykdomas "dujų šantažas" Europos Sąjungos atžvilgiu yra kartu ir unikali galimybė Europai tapti nepriklausomai nuo Rusijos energijos resursų importo ir sustiprinti savo energetinį saugumą.

Lietuvos vadovas taip pat akcentavo, kad ES ir visas Vakarų pasaulis ir toliau turi remti Kijevą karinėmis, politinėmis ir humanitarinėmis priemonėmis.

Nausėda pažymėjo, kad, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos sprendimais, reikia pradėti konkrečius veiksmus Ukrainai siekiant narystės ES: visų pirma Europos Komisija turi kaip galima greičiau parengti nuomonę dėl ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir pateikti ją svarstyti ES tarybai.

Apie NATO karius rytiniame flange

Prezidentas taip pat padėkojo Danijos kariams už baigiamą Lietuvoje oro policijos misiją ir pasidžiaugė dėl Danijos sprendimo į Baltijos šalis atsiųsti 800 karių.

"Asmeniškai dėkoju Danijos premjerei už puikų saugumo situacijos mūsų šalyje suvokimą ir savalaikį sprendimą į Baltijos šalis atsiųsti papildomus 800 Danijos karių. Tai yra svarbus žingsnis, stiprinant NATO rytinį flangą, ir aiškus palaikymo signalas Lietuvai, Latvijai ir Estijai", – kalbėjo prezidentas.

Nausėda pažymėjo, kad reikia ir toliau stiprinti rytinį NATO flangą, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybai.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pabrėžė, kad ginkluotosios pajėgos smogia tik į Ukrainos karinę infrastruktūrą.

Dėl įvykių Ukrainoje sustiprėjo agresyvi Vakarų retorika ir veiksmai prieš Maskvą. Rusijai įvesta nemažai sankcijų ir ribojamųjų priemonių. Kartu su sankcijomis NATO dar aktyviau siunčia pajėgas prie Rusijos sienų.