Naftos ir dujų žaidimai su Rusija atvedė Europą į aklavietę

ES rengia penktąjį sankcijų paketą, kuris numato Rusijos energijos išteklių importo draudimą

Vokietija jau kalba apie laipsnišką dujų atsisakymą, bet dar nerado pakaitalo. Britanija nori apsieiti be naftos produktų, už ką rizikuoja atsiskaityti dideliu ekonominiu šoku. Kaip išspręsti problemą nesukeliant pavojaus visai Europos pramonei, dar sugalvojo. Tuo tarpu Maskva metė naują užduotį, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.

Ambicingi planai

Jei prasidės "masinis Kijevo bombardavimas", bus paskelbtas Rusijos energijos išteklių embargas, rašo "Reuters" su nuoroda 5 aukšto rango Europos diplomatą. Nors tas pats šaltinis pripažįsta, kad sankcijos nepakeis Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu.

Didžiausias Vokietijos energetikos koncernas E.ON nustojo pirkti dujas iš Rusijos įmonių. Jie tikėjosi tiekimo iš Norvegijos, kuri trečdaliu patenkina vokiečių mėlynojo kuro poreikius. Tačiau, pasak premjero Jono Gahro Støre, Oslas tiesiog neturi pakankamai rezervų deficitui užpildyti.

Gamtinės dujos daugiausia patenka į Vokietiją "Gassco" dujotiekiais: pavyzdžiui, į Emdeną šalies šiaurėje. Jie beveik pilnai užkrauti. Norint transportuoti daugiau, būtina didinti pajėgumus — tai ilgas ir brangus procesas.

Pabandė susitarti su Kataru dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD). Taip pat be jokio rezultato. Iš ten eksportas pirmiausia nukreipiamas į Kiniją: ten moka daugiau.

Pagrindinis klausimas — kaip šildyti namus ir aprūpinti pramonę, ypač stipriai energetinės krizės sąlygomis, iki šiol neišspręstas.

Kancleris Olafas Šolcas pripažino, kad Europa negali per vieną naktį nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Šimtams tūkstančių darbo vietų iškils pavojus, o ištisos pramonės šakos atsidurs ant išlikimo slenksčio. Sankcijos neturėtų smogti ES stipriau nei Maskvai.

Ekonominis šokas

Didžioji Britanija, kaip pažadėjo verslo, energetikos ir pramonės ministras Kvazis Kvartengas, iki metų pabaigos sustabdys Rusijos importą. Nors anglų laikraštis "The Telegraph" jau pastebėjo, kad ribojimai perkant granuliuotą medienos kurą labai sukomplikavo situaciją.

Pastaraisiais metais tūkstančiai namų ir įmonių perėjo prie tokio šildymo, tam padėjo aktyvi valstybės parama. Ir Rusija buvo didžiausia biokuro, gaunamo iš durpių ir žemės ūkio atliekų, tiekėja. Dabar britai ieško alternatyvos. Kainos pakilo 25-40 procentų — iki beveik 400 svarų sterlingų už toną. Ir tai ne riba.

Su dujomis dar blogiau: kaina išaugo penkis kartus. Manoma, kad balandžio mėnesį sąskaitos už šildymą ir elektrą padidės bent 50 proc.

Tik problemos

Mėlynojo kuro kainos šiuo metu siekia beveik 1,2 tūkst. dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kovo pradžioje jos pasiekė rekordines keturis tūkstančius. Didžiausių investicinių bankų ir žaliavų analitikų teigimu, Rusijos naftos atsisakymas žada nepaprastas juodojo aukso kainas — iki 300 dolerių už barelį.

Jei Džo Baidenas įtikins Europą galutinai nutraukti ryšius su Maskva, galimas tikras kolapsas. "Rinkos yra subalansuotos, nėra papildomų išteklių, bet koks atsisakymas ar sumažinimas lems kainų kilimą — ir 300, ir 500 dolerių už barelį", — pažymėjo Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.

2021 metais ES iš Rusijos importavo energijos išteklių beveik 100 mlrd. Eurų sumai. Daugiau nei pusę sudarė žalia nafta, likusią dalį sudarė naftos produktai, gamtinės dujos ir anglis. Pagrindiniai vartotojai yra Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija.

JAV kol kas nežino, ką daryti. Jie net kreipėsi į Venesuelą. Tačiau derėtis nepavyko — Nikolas Maduro iškėlė sąlygas, kurias Vašingtonas pavadino "akivaizdžiai neįmanomomis": visų sankcijų pareigūnams panaikinimas ir visiška valstybinės įmonės "PDVSA"kontrolė.

Už Baideno politiką moka paprasti amerikiečiai. Benzino kainos degalinėse smarkiai išaugo.

Ilgam neužteks

Naftos ir dujų antirusiška isterija, galbūt, pradės slūgti. "JP Morgan" mano, kad "ekstremalus energijos išteklių iš Rusijos vengimas" — tai neilgam. Balandžio mėnesį nepiltas tiekimų vykdymas per parą sumažės nuo trijų su puse milijono barelių iki dviejų, o gegužę ir vėliau — iki vieno. Esant "normaliam" scenarijui "Brent" antrąjį ketvirtį kainuos vidutiniškai 114 dolerių už barelį, o iki metų pabaigos — 101.

Galvodami apie embargą, Vakarai bando susidoroti su nauju Maskvos reikalavimu — už dujas mokėti Rusijos valiuta. Tai pribloškė Briuselį. Kaip rašo "Der Spiegel", apstulbę pirkėjai nežino, kur jiems gauti tiek rublių. Pirmadienį Vokietijos energetikos ministras Peteris Altmaieris pareiškė, kad G7 šalys neketina vykdyti šios sąlygos.

Tačiau Maskva neketina atiduoti degalų nemokamai. "Vis dėlto mūsų situacijoje vargu ar įmanoma ir netikslinga užsiimti labdara visos Europos atžvilgiu", – pažymėjo Kremlius.

Tuo tarpu Rusija sudavė dar vieną kontrsankcininį smūgį. Reaguodamas į Vakarų šalių aukso ir užsienio valiutos atsargų įšaldymą, Centrinis bankas apribojo lėšų judėjimą į nedraugiškas šalis. Dabar užsieniečiai negali parduoti vertybinių popierių ir pervesti pinigų į užsienį.