https://lt.sputniknews.com/20220403/lietuvoje-dislokuota-trumpojo-nuotolio-oro-gynybos-sistema-ozelot-22486608.html
Lietuvoje dislokuota trumpojo nuotolio oro gynybos sistema "Ozelot"
Lietuvoje dislokuota trumpojo nuotolio oro gynybos sistema "Ozelot"
Sputnik Lietuva
Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos dislokuojamos reaguojant į situaciją regione 2022.04.03, Sputnik Lietuva
2022-04-03T17:18+0300
2022-04-03T17:18+0300
2022-04-04T18:00+0300
lietuva
krašto apsaugos ministerija
nato
vokietija
politika
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/04/03/22486076_0:63:800:513_1920x0_80_0_0_b980c0d80989545ea0d925262e9b45c2.jpg
VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Lietuvoje dislokuota Vokietijos kariuomenės trumpojo nuotolio savaeigė oro gynybos sistema "Ozelot". Apie tai pranešė respublikos Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota "Stinger" raketomis "žemė-oras".Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos pajėgumai su papildomais kariais Lietuvoje yra dislokuojami reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją.Trumpojo nuotolio oro gynybos sistema "Ozelot" skirta apsaugoti vadavietes, ryšių centrus, oro bazes, sausumos pajėgų dalinius žygio metu ir mūšio lauke nuo mažame ir itin žemame aukštyje skraidančių orlaivių ir sraigtasparnių atakų.Anksčiau Lietuvoje pranešta, kad artimiausiais mėnesiais į Lietuvą dalyvavimui pratybose bus perkeliami dar keli tūkstančiai NATO karių.Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.Dėl specialiosios operacijos Vakaruose sustiprėjo antirusiška retorika. Pastaruoju metu Lietuva su Rusijos "agresijos" pretekstu didina savo karinį potencialą.
https://lt.sputniknews.com/20220329/paaiskejo-apie-nato-skilima-dialogo-su-putinu-palaikymo-klausimu-22388215.html
lietuva
vokietija
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
lietuva, krašto apsaugos ministerija, nato, vokietija, politika
lietuva, krašto apsaugos ministerija, nato, vokietija, politika
Lietuvoje dislokuota trumpojo nuotolio oro gynybos sistema "Ozelot"
17:18 03.04.2022 (atnaujinta: 18:00 04.04.2022) Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos dislokuojamos reaguojant į situaciją regione
VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Lietuvoje dislokuota Vokietijos kariuomenės trumpojo nuotolio savaeigė oro gynybos sistema "Ozelot". Apie tai pranešė respublikos Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota "Stinger" raketomis "žemė-oras".
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos pajėgumai su papildomais kariais Lietuvoje yra dislokuojami reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją.
"Norint efektyvaus atgrasymo ir gynybos, ypač svarbu turėti Lietuvoje viso spektro pajėgumus, taip pat ir kritiškai svarbų oro gynybos elementą. Kartu su sąjungininkais turime užtikrinti, kad NATO atgrasymas suveiks, o prireikus, būti pasirengę efektyviai gintis", — pasakė jis.
Trumpojo nuotolio oro gynybos sistema "Ozelot" skirta apsaugoti vadavietes, ryšių centrus, oro bazes, sausumos pajėgų dalinius žygio metu ir mūšio lauke nuo mažame ir itin žemame aukštyje skraidančių orlaivių ir sraigtasparnių atakų.
Anksčiau Lietuvoje pranešta, kad artimiausiais mėnesiais į Lietuvą dalyvavimui pratybose bus perkeliami dar keli tūkstančiai NATO karių.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.
Dėl specialiosios operacijos Vakaruose sustiprėjo antirusiška retorika. Pastaruoju metu Lietuva su Rusijos "agresijos" pretekstu didina savo karinį potencialą.
