https://lt.sputniknews.com/20220403/velyku-tradicijos-lietuvoje-22423849.html
Velykų tradicijos Lietuvoje
Velykų tradicijos Lietuvoje
Sputnik Lietuva
Sputnik Lietuva pasakoja apie senovinę lietuvių tradiciją — velykinių margučių dažymą. 2022.04.03, Sputnik Lietuva
2022-04-03T11:00+0300
2022-04-03T11:00+0300
2022-04-04T11:43+0300
infografika
multimedia
velykų tradicijos
velykos
lietuva
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/03/1e/22422485_0:0:1200:675_1920x0_80_0_0_66b958bf4824ff464d0f20570fdc5cdd.png
Lietuviai paskutiniai Europoje priėmė krikščionybę. Be to, tai buvo ne pirmasis bandymas. Todėl visos, atrodytų, krikščioniškos šventės, turi dar vieną, senąją prasmę, liudijančią protėvių palikimą. Todėl ir Velykos — šventė, simbolizuojanti ne tik Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, bet ir nesibaigiantį gyvenimą Žemėje. Likus savaitei iki Velykų švenčiamas Verbų sekmadienis.Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę.Visi eina į bažnyčią su verbomis — augalų šakelėmis ar puokštelėmis iš gėlių. Tikima, kad į namus parsinešta pašventinta verba saugo juos nuo visokio blogio. Ankstų rytą buvo skubama su verba išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį: "Ne aš mušu – verba muša, tolei muš, kol sulūš. Už savaitės viena diena tegul linksmina kiekvieną". Verbų sekmadienį, po Šv. Mišių, verbomis vieni kitus juokaudami muša ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kai kurie tiki, kad tuomet bus sveiki ir gražūs.Daugiau informacijos — mūsų infografikoje.
lietuva
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/03/1e/22422485_100:80:782:592_1920x0_80_0_0_9223ffb2f03978951cf1a2b094237513.pngSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
multimedia, velykų tradicijos, velykos, lietuva, инфографика
multimedia, velykų tradicijos, velykos, lietuva, инфографика
Velykų tradicijos Lietuvoje
11:00 03.04.2022 (atnaujinta: 11:43 04.04.2022) Sputnik Lietuva pasakoja apie senovinę lietuvių tradiciją — velykinių margučių dažymą.
Lietuviai paskutiniai Europoje priėmė krikščionybę. Be to, tai buvo ne pirmasis bandymas. Todėl visos, atrodytų, krikščioniškos šventės, turi dar vieną, senąją prasmę, liudijančią protėvių palikimą. Todėl ir Velykos — šventė, simbolizuojanti ne tik Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, bet ir nesibaigiantį gyvenimą Žemėje. Likus savaitei iki Velykų švenčiamas Verbų sekmadienis.
Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę.
Visi eina į bažnyčią su verbomis — augalų šakelėmis ar puokštelėmis iš gėlių. Tikima, kad į namus parsinešta pašventinta verba saugo juos nuo visokio blogio. Ankstų rytą buvo skubama su verba išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį: "Ne aš mušu – verba muša, tolei muš, kol sulūš. Už savaitės viena diena tegul linksmina kiekvieną". Verbų sekmadienį, po Šv. Mišių, verbomis vieni kitus juokaudami muša ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kai kurie tiki, kad tuomet bus sveiki ir gražūs.
Daugiau informacijos — mūsų infografikoje.