Vakarai per mėnesį išsiuntė apie 300 Rusijos diplomatų

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškia apie šių veiksmų neteisėtumą ir teisę imtis atsakomųjų veiksmų

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Prasidėjus karinei operacijai Ukrainoje, Rusija susidūrė su precedento neturinčiu Rusijos diplomatų išsiuntimu iš Vakarų šalių: RIA Novosti duomenimis, per kiek daugiau nei mėnesį buvo išsiųsta apie 300 žmonių, ir šis skaičius didės, nes kol kas ne visos šalys įvardijo išsiunčiamų rusų skaičių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaskart pareiškia apie šių veiksmų neteisėtumą ir teisę į atsakomuosius veiksmus — kai kurie užsienio diplomatai taip pat išvyko iš Rusijos. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama šiuos įvykius, pavadino juos "Jungtinių Valstijų surežisuotais" ir padarė prielaidą, kad "kai kurios šalys jaučia spaudimą dalyvauti spektaklyje".

Komentuodamas šiuos sprendimus, Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pasakė, kad Kremlius apgailestauja dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo iš Europos.

"Diplomatinio bendravimo, diplomatinio darbo galimybių siaurinimas tokiomis sunkiomis sąlygomis, tokiomis precedento neturinčiomis sunkiomis ir krizinėmis sąlygomis yra trumparegiškas žingsnis, kuris, visų pirma, dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, reikalingą ieškant sureguliavimo. Ir, antra, tai neišvengiamai sukels atsakomuosius žingsnius", — teigė Peskovas.

Rusijos diplomatų išsiuntimas ir atsakomosios priemonės

Pirmąja šalimi, pradėjusia išsiuntimą po specialiosios operacijos Ukrainoje pradžios, tapo Jungtinės Valstijos, vasario 28 d. paskelbusios 12 Rusijos diplomatų iš nuolatinės atstovybės JT "persona non grata", jie visi turėjo išvykti iš šalies iki kovo 7 d. Tą dieną, kai prasidėjo Rusijos specialioji operacija, JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad, reaguojant į JAV ambasadoriaus pavaduotojo Barto Gormano (Bart Gorman) išsiuntimą iš Maskvos, bus išsiųstas Rusijos patarėjas pasiuntinys Sergejus Trepelkovas — antras pagal svarbą diplomatas po ambasadoriaus.

Lenkija tapo didelio masto Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojų išsiuntimo pradininke. Kovo 23 dieną šalies valdžia paskelbė, kad iš šalies išsiunčia 45 Rusijos diplomatus, įtariamus šnipinėjimu, ir nesutiks, kad vietoj išsiųstųjų atvyktų nauji darbuotojai. Kartu Lenkijos užsienio reikalų viceministras nurodė, kad Varšuva neatmeta Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo, tačiau toks sprendimas dar nepriimtas.

Viena iš "vaisingiausių" dienų tapo balandžio 5-oji: šią dieną Rusijos ambasadorius Italijoje Sergejus Razovas buvo iškviestas į Italijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo pranešta apie 30 Rusijos diplomatų išsiuntimą. Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio paaiškino, kad sprendimas susijęs su "nacionalinio saugumo" klausimais. Tą pačią dieną Ispanijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad šalis išsiunčia apie 25 Rusijos diplomatus. Danijos užsienio reikalų ministerija nusprendė išsiųsti iš šalies 15 diplomatų, jie įtariami rinkę žvalgybos duomenis. Švedija ketina išsiųsti tris Rusijos diplomatus. Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pareiškė, kad jie nedirbo pagal Vienos konvenciją, pranešė vietinė radijo stotis "Radio Sweden".

Maskva pareiškė, kad Rusija atsakys į šiuos žingsnius. Visų pirma, oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Ispanijos, RIA Novosti pareiškė, kad "į visus tokius sprendimus bus atitinkamai atsakyta".

ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis tądien sakė nusprendęs paskelbti "persona non grata" kai kuriuos Rusijos nuolatinės atstovybės prie ES darbuotojus "dėl veiklos, kuri prieštarauja jų diplomatiniam statusui". Diplomatų skaičiaus jis nenurodė.

Kaip antradienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, respublika sumažina diplomatinius santykius su Rusijos Federacija, uždaro generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiunčia 13 diplomatų ir darbuotojų. Estija savo ruožtu išsiunčia 14 Rusijos Federacijos konsulinių darbuotojų (septyni iš jų turi diplomatinį statusą), uždaro Rusijos konsulatą Narvoje ir konsulinį skyrių Tartu.

Tą pačią dieną Slovėnijos užsienio reikalų ministerija informavo Rusijos ambasadorių apie sprendimą sumažinti Rusijos ambasados ​​darbuotojų skaičių šalyje, ministerijos pranešime pažymima, kad šalyje liks tiek pat Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų kaip Slovėnijos diplomatinėje atstovybėje Maskvoje.

Ankstesnė diena buvo tokia pat įtempta. Balandžio 4 dieną Lietuva ir Latvija, kurios anksčiau jau ėmėsi priemonių prieš Rusijos diplomatus, paskelbė, kad pažemins diplomatinių santykių su Rusija lygį — atšauks savo ambasadorius iš Maskvos, o Rusijos atstovai turėtų palikti Rygą ir Vilnių. Be to, panaikintas leidimas Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje veiklai, o jo darbuotojams buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos. Kita vertus, kaip balandžio 5-osios rytą įsitikino RIA Novosti korespondentai, šių Baltijos šalių diplomatinės atstovybės Maskvoje dirba be pakeitimų.

"Šiais itin priešiškais Lietuvos valdžios veiksmais siekiama sugriauti dvišalius santykius. Atsakomybė už tai visiškai tenka Lietuvai. Atsakomosios priemonės bus paskelbtos artimiausiu metu", — Lietuvos sprendimą komentavo Zacharova.

Prancūzija, kaip pranešė agentūra "France-Presse" su nuoroda į šaltinius, artimus šalies Užsienio reikalų ministerijai, išsiųs 35 Rusijos diplomatus, kurių veiksmai, Paryžiaus teigimu, prieštarauja šalies saugumo interesams. Rusijos ambasadorius Aleksejus Meškovas buvo iškviestas į Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam įteiktas Rusijos užsienio agentūrų darbuotojų, paskelbtų "persona non grata", sąrašas. Savo ruožtu Meškovas išreiškė griežtą protestą prieš "nedraugišką Paryžiaus akciją" ir pareiškė, kad Rusija pasilieka teisę į adekvatų atsaką.

Tą pačią dieną Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad Vokietija paskelbė "didelę dalį Rusijos ambasados ​​darbuotojų nepageidaujamais". Televizijos kanalas "N24" su nuoroda į Baerbock pranešė, kad kalbama apie 40 diplomatų.

Apie daugiau nei 40 Rusijos diplomatų išsiuntimą Europos šalys paskelbė kovo 29 dieną. Taigi Nyderlandai pranešė, kad išsiunčia 17 Rusijos diplomatų. Jau balandžio 1 dieną Nyderlandų ambasada paskelbė, kad Nyderlandų užsienio įstaigos Rusijoje pristabdo "dalį savo veiklos".

"Realiai situacija yra tokia... Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Ir dabar Haga, akivaizdžiai norėdama užbėgti joms už akių, bando pateikti atvejį taip, tarsi kai kurių diplomatinių atstovybių veiklos pristabdymas — visai ne destruktyvaus Nyderlandų kurso ir konkrečiai nedraugiškų žingsnių Maskvos link pasekmė, o kažkokia "principinė" pozicija. Belieka konstatuoti tokių bandymų iškreipti situaciją absurdiškumą", — pasakė Zacharova, komentuodama šią situaciją.

Tuo tarpu Belgija paskelbė, kad iš šalies išvyksta 21 diplomatas. Belgijos užsienio reikalų ministerija patikslino, kad kalbama apie Rusijos ambasados ​​Briuselyje ir generalinio konsulato Antverpene darbuotojus, diplomatai turi išvykti iš šalies per 15 dienų. Čekijos užsienio reikalų ministerija taip pat informavo Rusijos ambasadą Prahoje apie Rusijos ambasados​​ patarėjo pasiuntinio pripažinimą "persona non grata". Iš Čekijos darbuotojas turėjo išvykti per 72 valandas. Taip pat apie keturių Rusijos diplomatų išsiuntimą paskelbė Airija.

Atsakydama į tai, Rusijos užsienio reikalų ministerija balandžio 4 d. iškvietė Čekijos ambasadorių Vitezslavą Pivonką, jam buvo pareikštas protestas dėl Rusijos diplomato išsiuntimo.

"Šis eilinis priešiškas žingsnis, sustiprinantis Čekijos valdžios sąmoningai vykdomą liniją griauti dvišalius santykius, neliks be atsako", — pakomentavo ministerija.

Pirmasis Baltijos šalių demaršas įvyko kovo 18 d. Tą dieną Lietuva keturis Rusijos ambasados ​​darbuotojus paskelbė nepageidaujamais asmenimis "dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu", jiems buvo nurodyta per penkias dienas išvykti iš šalies. Estijos valdžia nusprendė išsiųsti tris Rusijos diplomatus, apkaltinusi juos "šalies saugumo pakirtimu" ir "propagandos skleidimu". Latvija taip pat paskelbė apie trijų Rusijos ambasados ​​darbuotojų pašalinimą "dėl veiklos, prieštaraujančios jų diplomatiniam statusui".

Be to, tą pačią dieną paaiškėjo, kad dešimt Rusijos diplomatų buvo paskelbti "persona non grata" Bulgarijoje. Šalies Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Rusijos atstovai privalo išvykti iš šalies per 72 valandas.

Atsakydama į tai, Rusijos užsienio reikalų ministerija kovo 29 d. nutraukė keturių Lietuvos ambasados ​​Maskvoje darbuotojų, trijų Latvijos ambasados ​​darbuotojų ir trijų Estijos ambasados ​​bei Estijos generalinio konsulato Sankt Peterburge Pskovo atstovų akreditaciją.

Kovo 28 dieną į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Slovakijos ambasadorius Maskvoje Liubomiras Regakas, kuriam pranešta, kad bus išsiųsti trys Slovakijos diplomatai, kurie per 72 valandas turi palikti Rusijos teritoriją. Tai buvo reakcija į tai, kad kovo 14 d. Slovakijos užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti tris Rusijos diplomatus, apkaltinusi juos bendradarbiavimu su žvalgybos pareigūnais.

Taip pat kovą Šiaurės Makedonija penkis Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojus paskelbė "persona non grata". Juodkalnija apsiribojo vienu.

Rusijos URM apie Vakarų solidarumą

Balandžio 1 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje buvo paskelbtas oficialios departamento atstovės Marijos Zacharovos komentaras "apie JAV surežisuotus Rusijos diplomatų išsiuntimus".

"Oficialaus Valstybės departamento atstovo Ned'o Price'o pranešimas spaudai, kuriame jis atvirai piktdžiūgauja dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo iš daugelio Europos šalių, rodo tikrąjį JAV santykių su jų palydovais pobūdį. Galbūt kai kurie iš jų jaučiasi nepatogiai dalyvaudami šiame amerikiečių surežisuotame spektaklyje, o kažkas, priešingai, siekia pelnyti pagyrų. Bet už savo veiksmus teks atsakyti vieniems, tuo tarpu dvišaliai santykiai su Rusija bus paaukoti, o šių šalių ambasadoms ​​Maskvoje bus taikomos mūsų neišvengiamos atsakomosios priemonės", — pareiškė Zacharova.

Anot jos, Vašingtonas "nesiskaito nei su savo sąjungininkais, nei su tais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrė Amerikos įtakos orbitoje, reikalaudamas paklusnumo ir pretenzijų į nepriklausomybę bei suvereniteto atsisakymo".

"Tai yra pagarsėjusio "Vakarų solidarumo" esmė, kai vedlys lengvai aukoja pasekėjus vardan savo interesų, panaudodamas juos kaip išlydžio medžiagą geopolitiniame žaidime", — apibendrino ji.