Rusija papasakojo apie atsaką į galimą Suomijos įstojimą į NATO

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Reaguodama į Suomijos įstojimą į NATO, Rusija gali apriboti prekybinius santykius su šalimi, pokalbyje su lenta.ru pripažino politologas Konstantinas Kalačiovas. Jis patikslino, kad galimas šalies įstojimas į aljansą nereiškia, jog čia bus branduoliniai ginklai ar raketos.

Suomija ruošiasi teikti paraišką dėl narystės NATO per papildomą registracijos procedūrą. Apie tai informavo laikraštis "Iltalehti", remdamasis šalies Užsienio ir saugumo politikos komitetu prie Respublikos Prezidento.

"Kai kurie mūsų senatoriai jau pasakė, kad Suomija taip ir neišsisuks ir atsakymas bus adekvatus, — sakė Kalačiovas. — Suomijos prezidentas savo ruožtu anksčiau yra pareiškęs, kad Rusija pasirodė esanti visai ne ta kaimynė, kokia buvo laikoma. Faktas yra tas, kad iki Rusijos specialiosios operacijos pradžios šalies įstojimo į NATO tema visiškai nebuvo aktuali ir nesulaukė daugumos palaikymo. Dabar šiam žingsniui pritaria daugiau nei 53 procentai suomių ir šis skaičius toliau didėja. Situacija keičiasi".

Politologas pripažino, kad šalies įstojimas į NATO gali įvykti per tris–keturis mėnesius, yra tikimybė, kad šią temą parlamentas pradės svarstyti kitą savaitę.

"Faktas tas, kad suomiai labai rimtai žiūri į Rusijos politikų pareiškimus. Be to, yra tikimybė, kad Švedija taip pat pateiks paraišką dėl narystės NATO. Žinoma, nemanau, kad Rusija bus pasirengusi kautis su Suomija. Tačiau tai, kad santykiai bus sugadinti, yra akivaizdu", — pažymėjo politologas.

Kalačiovas taip pat abejojo, ar šalis nuspręs savo teritorijoje laikyti branduolinius ginklus ir raketas. Bet jis svarstė, kad šalies įstojimas į NATO buvo akivaizdus po Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje pradžios.

"Rusijos atsakymai į šį žingsnį bus susiję su prekybos santykiais. Iš tiesų Suomijai ji yra svarbi prekybos partnerė, tačiau ji vis tiek turi alternatyvą. Kalbant apie energetiką, tai kaimyninė Norvegija, kuri yra didžiausia naftos ir dujų eksportuotoja. Be to, yra vėjo ir saulės elektrinės, atominė energetika. Šalyje gerai išvystytas žemės ūkis. Taigi, manau, kad įvesdami prekybos apribojimus Suomijai negalime padaryti didelės žalos", — apibendrino politologas.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.