Lietuvos nekilnojamojo turto rinka nukentėjo nuo padėties Ukrainoje

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje buvo parduoti 948 naujos statybos butai, o didžioji sandorių dalis įvyko dviem pirmaisiais metų mėnesiais (sausį – 389, vasarį – 445). Apie tai praneša investicijų į nekilnojamąjį turtą kompanija "Hanner".

Mažiausiai pardavimų buvo užfiksuota kovo mėnesį – 114. Tai 90 proc. mažiau nei 2021 metų kovą ir 4 kartus mažiau nei šių metų vasario mėnesį, kuomet buvo sudaryti 445 pirkimo sandoriai.

"Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pažymėjo, kad kovo mėnesį būsto pirkėjai Vilniuje, kaip ir daugelis žmonių Lietuvoje, jautriai sureagavo į situaciją Ukrainoje, dėl to butų pardavimai sumažėjo.

"Dėl nutrūkusių tiekimo grandinių iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos bei 2 kartus padidėjusių metalo kainų, tapo neaiški galutinė statybų kaina. Dėl tos priežasties dalis vystytojų sustabdė arba pristabdė butų pardavimus, kai kurie jų siūlė rezervacijas be galutinės kainos", – sako Avulis.

Vilniaus NT rinka kovo mėnesį nebuvo aktyvi nei pardavimais, nei naujais projektais. Trečiąjį metų mėnesį Vilniaus rinkai buvo pasiūlyta vos 60 butų. Neparduotų butų pasiūla Vilniuje ir toliau mažėjo ir balandžio mėnesio pradžioje siekė 2754 butus. Prieš metus neparduotų butų kiekis buvo 35 procentais didesnis.

Balandžio pradžioje didžiausia pasiūla yra vidutiniame segmente – 1431 butas, kurių kainos nuo 2500 eur/kv. m. iki 3000 eur/kv. m., o mažiausia – ekonominiame segmente su 622 butais, kurių kainos yra iki 2500 eur/kv.m. Prestižiniame segmente pirkėjams siūlomas 701 butas, kurių kaina viršija 3000 eur/kv.m.

Avulio teigimu, antrą ketvirtį didžiausiu iššūkiu vystytojams išliks statybinių medžiagų tiekimas ir jų kainos. Jis pažymėjo, kad daugelio projektų užbaigimo terminus teks nukelti 3 ar net 6 mėnesiams.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.