https://lt.sputniknews.com/20220411/lietuva-i-jav-ir-vokietijos-pirks-ginklu-uz-2-milijardus-euru-22629759.html
Lietuva iš JAV ir Vokietijos pirks ginklų už 2 milijardus eurų
Lietuva iš JAV ir Vokietijos pirks ginklų už 2 milijardus eurų
Sputnik Lietuva
Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 procento BVP ir paspartino krašto apsaugos sistemų įsigijimų procesą 2022.04.11, Sputnik Lietuva
2022-04-11T12:32+0300
2022-04-11T12:32+0300
2022-04-11T21:43+0300
lietuva
krašto apsaugos ministerija
rusijos specialioji karinė operacija donbase
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/0a/12/19409278_0:0:2048:1153_1920x0_80_0_0_02c8449732210084abfe93d7008a1875.jpg
VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Artimiausiu metu Lietuva iš JAV ir Vokietijos planuoja įsigyti ginkluotę ir techniką už daugiau nei 1 mlrd. eurų (iš kiekvienos iš šalių), pranešė Krašto apsaugos ministerija.Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, su Vokietija – beveik už 1 mlrd. Eurų.Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje fone Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. BVP ir paspartino krašto apsaugos sistemų įsigijimų procesą.Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Perkamos pėstininkų kovos mašinos "Vilkas" ir įgyvendinamas savaeigių haubicų "PzH2000" projektas. Be vykstančio pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų "Switchblade" sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 km atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio (2,5 km) prieštankinės sistemos "Javelin", kurios labai pasiteisino Ukrainoje. Taip pat įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M, šarvuotų visureigių, bepiločių orlaivių įsigijimas.Sudaryti sutartis ir pradėti įsigijimų procedūras su kiekviena iš šių šalių planuojama iki 2027 m.Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.Atsakydami į tai, Vakarai Rusijai įvedė sankcijas ir rimtus ekonominius bei finansinius apribojimus. Kartu su sankcijomis NATO pradėjo aktyviai telkti pajėgas prie Rusijos sienų.
https://lt.sputniknews.com/20220410/rusija-ilieka-tarp-pagrindini-lietuvos-prekybos-partneri--22625003.html
lietuva
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/0a/12/19409278_227:0:2048:1366_1920x0_80_0_0_a454765daf185cd7f3f4c25a53e97e3e.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
lietuva, krašto apsaugos ministerija
lietuva, krašto apsaugos ministerija
Lietuva iš JAV ir Vokietijos pirks ginklų už 2 milijardus eurų
12:32 11.04.2022 (atnaujinta: 21:43 11.04.2022) Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 procento BVP ir paspartino krašto apsaugos sistemų įsigijimų procesą
VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Artimiausiu metu Lietuva iš JAV ir Vokietijos planuoja įsigyti ginkluotę ir techniką už daugiau nei 1 mlrd. eurų (iš kiekvienos iš šalių), pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, su Vokietija – beveik už 1 mlrd. Eurų.
Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje fone Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. BVP ir paspartino krašto apsaugos sistemų įsigijimų procesą.
Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Perkamos pėstininkų kovos mašinos "Vilkas" ir įgyvendinamas savaeigių haubicų "PzH2000" projektas. Be vykstančio pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.
Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų "Switchblade" sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 km atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio (2,5 km) prieštankinės sistemos "Javelin", kurios labai pasiteisino Ukrainoje. Taip pat įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M, šarvuotų visureigių, bepiločių orlaivių įsigijimas.
Sudaryti sutartis ir pradėti įsigijimų procedūras su kiekviena iš šių šalių planuojama iki 2027 m.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.
Atsakydami į tai, Vakarai Rusijai įvedė sankcijas ir rimtus ekonominius bei finansinius apribojimus. Kartu su sankcijomis NATO pradėjo aktyviai telkti pajėgas prie Rusijos sienų.