Seimas po svarstymo pritarė Georgijaus juostos draudimui

Pradiniame pataisų projekte buvo siūloma kodekse įrašyti konkrečius simbolius — Georgijaus juostą bei raides "Z" ir "V", tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasirinko apibendrinančią formuluotę

VILNIUS, balandžio 12 – Sputnik. Seimas po svarstymo pritarė siūlymui uždrausti tariamai "karinę agresiją propaguojančius" ženklus ir simbolius. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Siūloma, kad už tokių simbolių platinimą ar demonstravimą asmenys būtų baudžiami bauda nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Už pakartotiną nusižengimą siūloma bausti bauda asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Pradiniame pataisų projekte buvo siūloma kodekse įrašyti konkrečius simbolius — dvispalvę juodai oranžinę Georgijaus juostą, raides "Z" ir "V" ar kitus šias raides išreiškiančius elementus ir simbolius.

Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymą patobulino ir pasirinko apibendrinančią formuluotę.

Susirinkimų įstatymo pataisų projektu siūloma nustatyti, kad susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama demonstruoti "totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai <…>". Taip pat norima uždrausti giedoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himnus.

"Totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliu, visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juosta", — teigiama pranešime.

Administracinių nusižengimo kodekso ir Susirinkimų įstatymo pataisoms po svarstymo pritarė 118, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 13 Seimo narių.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.

Anot Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.

Po TSRS žlugimo Lietuvos valdžia nuolat persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus linija dėl "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių naikinimo", kuriuos esą surengė TSRS vadovybė. Taip pat šalies valdžia vykdo rusofobišką politiką, reiškia visuomenės nepasitikėjimą tiems, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos ir šiuolaikinės Rusijos praeitį.

Savo ruožtu Maskva pabrėžė, kad taip perrašyti istoriją yra nepriimtina, o Baltijos šalys demonizuoja sovietinę praeitį.