"Jų prekės ženklas". Kas stovi už antirusiškų provokacijų Ukrainoje

Vakarai Ukrainoje ruošia provokaciją cheminiu ginklu, kad apkaltintų Rusijos kariuomenę jo panaudojimu, interviu RIA Novosti sakė Federacijos tarybos pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas

Jis įsitikinęs, kad NATO reikia sabotažo, siekiant sumenkinti Maskvą europiečių ir amerikiečių akyse, taip pat pateisinti dar griežtesnes sankcijas. Grėsmė gana reali – Briuselis ir Vašingtonas turi nemažai patirties su tokiu "inscenizavimu", rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

"Raudona linija"

Kovo pabaigoje JAV prezidentas Džo Baidenas pripažino tiesioginio NATO įsikišimo į ginkluotą konfliktą Ukrainoje galimybę, "jei Rusija panaudos cheminį ginklą". Į tai iškart sureagavo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas ir Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, sakydami, kad cheminių karinių medžiagų naudojimas yra "raudona linija", po kurios seka "griežtas ir proporcingas atsakas" iš Vakarų.

Žinoma, jie nežadėjo siųsti karių į Ukrainą, nes puikiai žino, kad tiesioginis susidūrimas su Maskva gali peraugti į branduolinį karą. Tačiau Vašingtonui ir Briuseliui reikia "chemijos gamybos", kad būtų sugriežtintos sankcijos ir padidėtų politinis bei ekonominis spaudimas.

"Vakarų šalyse kasdien didėja spaudimas iš vidaus. Susidaro "cugcvango" situacija, kai reikia priimti sankcijas, kurios smogs joms pačioms, – mano Konstantinas Kosačiovas. – Ypač susirūpinimą kelia Vakarų politikų kalbos apie cheminio karo agentus".

Cheminis ir bakteriologinis "žemėlapis" amerikiečiams ir jų sąjungininkams yra mėgstama tema. Valstybės sekretorius Colinas Powellas, kalbėdamas 2003 m. vasarį JT, parodė mėgintuvėlį su "juodligės bacilomis", po ko JAV įsiveržė į Iraką. Dėl to masinio naikinimo ginklų ten nerasta. Tačiau JT provokacija Bagdadui kainavo siaubingą sunaikinimą ir šimtus tūkstančių gyvybių.

Sirijos pamoka

Cheminis ginklas vos netapo priežastimi visapusiškam JAV ir jų sąjungininkų įsikišimui į Siriją 2013 metų vasarą. Rugpjūčio mėnesį Rytų Gutoje (Damasko priemiestyje) nežinomi žmonės papurškė zarino dujų – žuvo nuo 600 iki 1 300 žmonių. Amerikiečiai dėl to kaltino Bašaro al Asado vyriausybę ir grasino pradėti raketų ir oro smūgius į gynybinę infrastruktūrą.

Krizė buvo išspręsta įsikišus Rusijai: Maskva įtikino Damaską sunaikinti karinių cheminių medžiagų atsargas, prižiūrint tarptautiniams stebėtojams.

Iki 2017 metų visos oficialiai deklaruotos Sirijos nuodingų medžiagų atsargos buvo sunaikintos. Tačiau balandžio 4 dieną Sirijos mieste Chan-Šeichun Idlibo provincijoje įvyko zarino išsiskyrimas – 89 aukos, 550 sužeistų. Visuomeninės organizacijos "Baltieji šalmai", kuriuos daugelis laiko kovotojų bendrininkais, atstovai Vakarų žiniasklaidai pasakojo apie keturis "labai silpnus sprogimus", būdingus aviacijos specialiajai amunicijai.

Žinoma, jie kaltino Asadą. Po trijų dienų JAV karinio jūrų laivyno laivai paleido sparnuotąsias raketas "Tomahawk" į Šairato oro bazę Sirijoje, iš kurios tariamai pakilo cheminių bombų lėktuvai. Chan-Šeichun incidentas niekada nebuvo ištirtas. Baltųjų šalmų liudijimai negali būti laikomi patikimais jau vien dėl to, kad šie "savanoriai" jokiu būdu nėra cheminio karo agentų specialistai. Tačiau jie yra profesionalūs viešųjų ryšių darbuotojai ir ne kartą buvo pagauti režisuojantys susišaudymus, klastotes ir skleidžiantys atvirą melą.

Kaip, pavyzdžiui, 2018 metų sausį, kai, anot tų pačių "Baltųjų šalmų", per cheminę ataką Dūmos mieste, Rytų Gutoje, buvo sužeista 13 civilių, tarp jų buvo moterų ir nepilnamečių. Kaip įrodymą Vakarų žiniasklaida paskelbė standartinę vaizdo įrašų seką: tas pats kūdikis su deguonies kauke, kurį dėl neaiškių priežasčių kiekvienoje nuotraukoje laiko skirtingi žmonės, ir keista amunicija su aprūdijusiu kotu ir cilindriniu stiklu vietoje kovinės galvutės. Ji labai panaši į laikiną minosvaidžio miną, kurią teroristai taip sumaniai gamina, o ne į įprastą armijos tipo sviedinį.

Nepaisant to, niekas Vakaruose neabejojo ​​"Baltųjų šalmų" patikimumu. Vašingtonas ir Briuselis kiekvieną kartą minėjo savo melagienas, didindami spaudimą Asado vyriausybei už "netiesioginę žalą".

Tačiau Ukrainos ir NATO specialiųjų tarnybų arsenale yra ginklų, galingesnių už chemines atakas. Nuo pat Rusijos specialiosios operacijos pradžios Vakarų žiniasklaida su užkietėjusiu užsispyrimu įtikinėja publiką, kad "kruvinieji rusai" tyčia daužo gyvenamuosius pastatus ir šaudo civilius gatvėse. Visiškai ignoruojamas faktas, kad civilinė infrastruktūra nuolat apšaudoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinio bataliono, o ypač gynybos.

Internete gausu įrodymų, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tyčia stato artileriją gyvenamuosiuose rajonuose ir neleidžia vietos gyventojams evakuotis, slepiasi už jų kaip už gyvo skydo. Akivaizdu, kad to juos išmokė Vakarų kuratoriai, įpratę kariauti svečiose šalyse ir ciniškai civilių gyventojų žūtį vadina "šalutine žala". Amerikiečių lėktuvai sunaikino Irako Mosulą ar Sirijos Raką, tačiau Vakaruose niekas nereikalavo Vašingtonui paskelbti sankcijų.

Ypač orientacinė yra "nuotrauka" iš Bučos Kijevo regione, išplatinta Europos ir Amerikos žiniasklaidoje. Į miestą balandžio 3 d. (kovo 30 d. iš jo pasitraukus Rusijos kariuomenei) įžengę kovotojai staiga gatvėse aptiko dešimtis civilių lavonų, masinių kapų, kūnų su kankinimo žymėmis rūsiuose ir kitokių baisybių. Rusai iš karto buvo apkaltinti dėl žiaurumų.

Kramatorsko klastotė

Tačiau Ukrainos valdžios išplatintuose vaizdo įrašuose iš Bučos ekspertai iškart atkreipė dėmesį į daugybę keistenybių. Pirma, sprendžiant iš žuvusiųjų kūnų būklės, jie buvo nužudyti likus ne daugiau kaip dviem dienoms iki Ukrainos kariuomenės atvykimo: jokių irimo požymių. Antra, dauguma lavonų buvo su baltais raiščiais – rusų naudotu atpažinimo ženklu. Trečia, dalis "mirusiųjų" vaizdo įraše juda. Ketvirta, dauguma kūnų yra apsirengę to paties tipo drabužiais ir guli ribotoje gatvės atkarpoje. Penkta, balandžio 2 dieną Bučoje apsilankę Ukrainos žurnalistai nepranešė apie jokias žudynes. Ir tokių neatitikimų yra daug.

"Kijevas su dideliu susirūpinimu laukia mūšių dėl Donbaso baigties, – aiškina politologas Andrejus Suzdalcevas. – Ukraina ir JAV tokiomis akivaizdžiomis provokacijomis bando sustabdyti specialiąją operaciją, tarp jų net vyksta konkurencija: kas tai padarys pirmas. Amerikiečiams nepaprastai svarbu parodyti, kad Vakarų pasaulis dominuoja. Ir jie turi bendrą tikslą – pateikti Rusiją kaip velnią."

Ne visi pasirodymai gali pasibaigti norimu rezultatu. Taigi, balandžio 8 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos balistine raketa "Točka-U" pataikė į Kramatorsko geležinkelio stotį. Žuvo daugiau nei 50 žmonių. Ukrainos ir Vakarų žiniasklaida, žinoma, apkaltino Maskvą. Tiesiog į spaudą nutekėjo raketų skeveldrų nuotraukos su aiškiai išsiskiriančiu serijos numeriu. Paaiškėjo, kad ši amunicija buvo iš Ukrainos arsenalo. Tada Vakarų žurnalistai lyg susitarę nustojo savo reportažuose minėti Kramatorską.

NATO ir ES šalių valdžia visai neseniai istoriniais standartais masinę žmonių mirtį jau panaudojo kaip pretekstą bausti "nepageidaujamus asmenis". 1999 m. sausį Jugoslavijos policija surengė reidą Kosovo Račako kaime ir nužudė 45 kovotojus. ES Komisija juos užfiksavo kaip civilius. Čia yra karo priežastis. 78 dienas trukusioje NATO oro kampanijoje tūkstančiai žuvo, šalis buvo sunaikinta. Vakarų politikai, karinės ir žvalgybos agentūros turi labai nuoseklią strategiją. Jei kuri nors technika, provokacija ar melagiena suveikia, neabejotina, kad tai bus panaudota dar kartą.