Linava: kas mėnesį Lietuvoje nelieka dešimčių mažųjų transporto įmonių

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Kas mėnesį Lietuvoje nelieka dešimčių transporto įmonių. Šiemet nuo kovo iki balandžio neliko 26 mažųjų, 1 – smulkios, o nuo pandemijos pradžios – 59 mažųjų ir 299 smulkiųjų transporto įmonių.

Tuo tarpu per mėnesį veiklą pradėjo 3 stambios ir 1 vidutinė įmonė, o nuo pandemijos pradžios – 5 stambios ir 28 vidutinės vežėjų įmonės. Tai rodo bendrovės "Creditreform Lietuva" naujausi duomenys, pateikti Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai "Linava".

Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad jau keletą pastarųjų metų stebima transporto įmonių stambėjimo tendencija, o pagrindinė to priežastis – smulkios ir mažosios įmonės neatlaiko konkurencijos.

"Tai, kad šio tipo įmonių labiausiai mažėja, lemia kelios priežastys. Didelės įmonės dalyvauja ir laimi konkursus dėl pervežimų ir veža tik naudingiausius pervežimus. Taip pat be pervežimų jos teikia ir kitas paslaugas – sandėliavimo, prekių paskirstymo, parkavimo, todėl gali suvilioti klientą visu paslaugų paketu. Be to, didelės įmonės taip pat gauna kur kas didesnes kuro, draudimo, tepalų ir kitų būtinų prekių įsigijimo nuolaidas ir taip įgyja konkurencinį pranašumą. Na, o retėjant mažųjų ir smulkiųjų gretoms, neretai jų klientus perima didieji rinkos dalyviai", – sako Buivydas.

Be to, jo teigimu, užsiveriant Rytų rinkoms, artimiausiu metu dar labiau sumažės smulkiųjų ir mažųjų įmonių kategorijoms priskiriamų vežėjų. Per pastaruosius kelerius metus būtent šių įmonių labiausiai sumažėjo – jų neliko šalies transporto žemėlapyje dėl bankrotų, veiklos stabdymo.

Bronislavas Geležiūnas, asociacijos "Linava" Prezidiumo narys, atkreipia dėmesį, kad smulkios, mažos ir vidutinės įmonės jau kuris laikas bando persiorientuoti į Vakarų rinkas. Tačiau bankai joms nesuteikia paskolų, jos negali išperkamąja nuoma įsigyti naujų transporto priemonių, be to, pastaruoju metu naujų transporto priemonių kainos yra išaugusios.

"Būtent todėl dažniausiai mažieji rinkos dalyviai pervežimus atlieka su senesnėmis transporto priemonėmis, o jų pervežimų kryptis – Baltarusija, Ukraina, Rusija, Azijos valstybės, kuriose nėra griežtų ekologinių standartų, mažesni kelių mokesčiai. Negaunant finansavimo iš bankų, joms labai sunku įsigyti naujų transporto priemonių ir įsitvirtinti Vakarų rinkose. Kitos priežastys – klientų paieška Vakaruose vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi", – sako Geležiūnas.

Pasak jo, užsiveriant Rytų rinkoms, nutrūks krovinių srautai ir į Kazachstaną, Uzbekistaną bei kitas Azijos valstybes, nes kai kurių vežėjų keliai į šias šalis eidavo per Rusiją ir Baltarusiją.

"Nesulaukus paramos iš valstybės, smulkioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms nepavyks greitai persiorientuoti į Vakarų rinkas, todėl joms gresia veiklos stabdymas, bankrotai. Tai reiškia tik viena – šių įmonių gretos vis retės", – sako Geležiūnas.

Taip pat jis priduria, kad jau netrukus su papildomais iššūkiais gali susidurti įmonės, nuomojusios sandėlius prekių laikymui ir perkrovimui – sandėlių paklausa, užsidarius Rytų rinkoms, gerokai sumažės.

Europos Sąjunga įvedė sankcijas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos krovinių vežėjams vykdyti veiklą bendrijos valstybėse narėse. "Linavos" generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, užsidarius Rytų rinkoms nukentėtų mažiausiai 1 165 vežėjai, ypač smulkieji, o apie 10 tūkst. darbuotojų liktų be darbo. Asociacijos "Linava" skaičiavimais, iš viso su Rytų rinkomis gali dirbti iki 20 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų.

Balandžio pradžioje asociacija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu numatyti kompensacijas ir kitas paramos priemones smulkiesiems ir vidutiniams vežėjams, kol jie ras kitas pervežimų kryptis.