"Užteks visai žmonijai". Jungtinės Valstijos atskleidė karo Afganistane kainą

© Photo : DVIDS / Cody OhiraАмериканские военные стреляют из переносного зенитно-ракетного комплекса "Стингер", архивное фото
Американские военные стреляют из переносного зенитно-ракетного комплекса Стингер, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 18.04.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Afganistano kampanija persekioja amerikiečius: šalis ginčijasi dėl 20 metų trukusio karo kainos
Nepriklausomi tyrėjai skelbia sumas, kurios yra daug kartų didesnės nei tos, kurias paskelbė Pentagonas. Apie tai, kiek kainuoja kova šiuolaikiniame pasaulyje, – Sergejaus Andrejevo RIA Novosti medžiagoje.

"Milijardas per dieną"

2009 metais prezidentas Barakas Obama nusprendė padidinti kontingentą Afganistane. Jam prieštaravo: kovoti labai brangu. Pradėjo skaičiuoti – ir Pentagonas, ir Senatas. Žinoma, rezultatai skirtingi: karinės žinybos duomenimis, per septynerius metus išleista 156 mlrd. dolerių, parlamentarų – 227 mlrd.
JAV vėliava - Sputnik Lietuva, 1920, 17.04.2022
Jei rusas — atsiprašyk: paaiškėjo, kaip JAV propaguoja kaltės kultūrą
Kreipėsi į ekspertus. Analitikai pasiūlė naują metodą: apskaičiuoti, kiek kainuoja vienas karys šešiems mėnesiams. Buvo atsižvelgta į atlyginimus, maistą, įrangą, logistiką, įskaitant oro transportą per vandenyną. Nebuvo atsižvelgta į medicininę priežiūrą, draudimo išmokas mirties ar sužalojimo atveju, taip pat pensiją atleidus iš darbo. Bendra suma: milijonas dolerių vienam asmeniui.
Tuo metu Afganistane buvo apie 70 000 amerikiečių karių. Tačiau vieša diskusija nesutrukdė Baltiesiems rūmams pasiųsti į karą dar 35 000 kovotojų (5 000 per ketvirtį pagal rotaciją). O 2010 metais "Abrams" pirmą kartą per visą kampaniją pasirodė Afganistano keliuose, o tai dar labiau supykdė skeptikus.
Faktas yra tas, kad šis tankas yra ne tik brangiausias (8,6 mln. dolerių už egzempliorių), bet ir pats "rajausias": 100 kilometrų jam reikia 1 650 litrų degalų. Ir, tarkime, per "Dykumos audrą" karinė technika buvo pildoma kas penkias valandas.
"Kaip žinome, bet kurioje karinėje kampanijoje didžioji dalis lėšų skiriama kurui. Vidutinio dydžio konfliktuose tai sudaro apie milijardą dolerių per dieną", – sakė karo analitikas Timas Hibbettsas.
Bėgant metams išlaidos tik augo. Kampanija įstrigo, pergalės nebuvo, o amerikiečiai naudojo vis modernesnius ginklus. 2017 metais naikintuvai F-22 "Raptor" į dangų virš Kabulo skrido už 339 mln. Skrydžio valanda – 69 tūkst. USD. Strateginis "nematomas" B-2 "Spirit" buvo pagrindinė smogianti jėga visus 20 kampanijos metų. Jų valanda ore – iki 170 tūkstančių dolerių.
Pats bombonešis vertas apie dviejų milijardų. Pasak amerikiečių žurnalistų, visos šios kainos yra labai išpūstos. Amerikos gynybos pramonė paprastai turi pernelyg didelį apetitą.

"Kuo daugiau išlaidų kariniam-pramoniniam kompleksui, tuo mažesnis gynybinis pajėgumas. Nes kiekvienas pirkimas brangina kitą. Vienas F-35 dabar kainuoja šimtą milijonų (2020 m. – 78 mln.), "Ford" branduolinis lėktuvnešis – 15 mlrd., ir be dekerių", – aiškina Atlanto tarybos vyresnysis konsultantas Harlanas Ullmanas.

Tų pačių "Spirit" kaina per 15 metų išaugo dvigubai. Nenuostabu, kad gynybos biudžetas nuolat išpučiamas: 2018 metais jis siekė 700 milijardų dolerių, dabar – 740. O dėl Ukrainos konflikto Pentagonas prašė dar daugiau: 773 mlrd. Jei Kongresas pritars, tai bus rekordas. JAV jau daugelį metų pirmauja karinių išlaidų srityje. Antroje vietoje esanti Kinija 2020 metais turėjo 252 mlrd. (Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto – SIPRI duomenys), Indija – 72,9, Rusija – 61,7, Didžioji Britanija – 59,2.

"Brangesnis yra tik Antrasis pasaulinis karas"

Daugelis ekspertų kritikuoja SIPRI skaičiavimus dėl to, kad kaip pagrindas imamos "bendros saugumo išlaidos", į kurias įeina ir kariuomenės, ir, pavyzdžiui, specialiųjų tarnybų kaštai. Kalbant apie JAV, iš bendros sumos gana sunku išskirti, ko reikėjo Afganistanui. Pentagono atstovai 2019 metais kalbėjo apie 778 mlrd. USD. Tačiau čia neatsižvelgiama, pavyzdžiui, į aviacijos bazių Pakistane, kuriomis amerikiečiai aktyviai naudojosi, išlaikymo išlaidas.
Logistinių išlaidų ten irgi nebuvo – neįtrauktas nė tas pats karių pervežimas "Hercules" (brangiausia transporto priemonė pasaulyje) ar degalų tiekimas. Nėra koregavimo pagal infliaciją. Alternatyvią informaciją pateikė Watson institutas, tiriantis karinius konfliktus visame pasaulyje. Tiesą sakant, mes kalbame apie trilijonus.
"Jei paimtume visas JAV kampanijas po rugsėjo 11-osios atakų, o tai yra Afganistanas, Irakas ir Sirija, tada suma siekia aštuonis trilijonus. Tik Antrasis pasaulinis karas buvo brangesnis", – sako ekspertai.
Džo Baidenas - Sputnik Lietuva, 1920, 16.04.2022
Žiniasklaida: Baideno žodžių apie "genocidą" Ukrainoje JAV žvalgyba nepatvirtino
Tiesiogiai karinėms operacijoms buvo išleista beveik 2,3 trln. dolerių. Dar trys yra "netiesioginės išlaidos", susijusios su "saugumo gerinimu Amerikoje" ir infliacija. Pusė trilijono – veteranų gydymui ir psichologinei reabilitacijai. Beveik 2,5 – išmokoms kovotojams.
Ši statistika sukrėtė visuomenę. Valdžia privalėjo skelbti kuo daugiau informacijos apie karines kampanijas, taip pat apie kovą su terorizmu. Visų pirma, nepaisydami pažadų, Baltieji rūmai neuždarė kalėjimų tinklo teroristams. Tas pats liūdnai pagarsėjęs Gvantanamas, pasak Amerikos žiniasklaidos, yra visiškai veikiantis ir vis dar yra paslėptas nuo pašalinių akių.

"Arba pinigai, arba aukos"

Iš viso Afganistano karas kiekvienam amerikiečiui kainavo 20 000 USD. Neatsižvelgdamas į nuostolius dėl paliktos technikos ir ginklų, skubiai evakuotis suskubęs Pentagonas Talibanui paliko daug modernios karinės technikos. Tuo tarpu ekonomistai ginčijasi, ar ne per brangu kovoti. Viena vertus, valstybės gynybai išleidžia mažiau, palyginti su BVP: nuo septintojo dešimtmečio šis skaičius sumažėjo nuo 6,5 iki trijų procentų.
Танкисты Народной милиции ДНР в Мариуполе - Sputnik Lietuva, 1920, 18.04.2022
Patiems neužtenka: baigiasi NATO šalių Ukrainai skiriami ginklai
Kita vertus, ginklų kaina kasmet didėja. Ekonomikos ir taikos instituto (IEP) duomenimis, 2019 m. pasaulinės išlaidos ginkluotiems konfliktams siekė 14 trilijonų dolerių.
"Jei paskirstysite šiuos pinigus Žemės gyventojams, už kiekvieną gausite po penkis dolerius. Ir devyni procentai žmonijos gyvena iš 1,9 dolerio per dieną", – pažymėjo mokslininkai.
Be to, karinių kampanijų nauda yra vis labiau iliuzinė. Ypač aiškiai tai parodė įvykiai Irake ir Afganistane: Vašingtonas, tiesą sakant, neatpirko nė dešimtadalio išlaidų. "Problema ta, kad vis dar neaišku, kaip skaičiuoti. Taip, ginklai biudžetui kasmet kainuoja brangiau. Tačiau vienas didelio tikslumo smūgis išgelbės šimtų žmonių gyvybes. Tas pats pasakytina ir apie, pavyzdžiui, informacines sistemas, kovinį valdymą ar robotiką", – aiškina karo politologas Aleksandras Perendžijevas.
Šiandien vis daugiau armijų, anot jo, lažinasi dėl šio požiūrio. Todėl ekspertas atkreipia dėmesį, kad "karą laimėti tapo brangiau", o ne "paprasčiausiai vykdyti karines operacijas".
Naujienų srautas
0