Lietuvos stačiatikių vadovas apkaltino kunigus sąmokslu padėties Ukrainoje fone

Inokentijus pabrėžė, kad schizmos kurstymas kelia grėsmę visuomenei ir valstybei

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus teigia, kad bet kokia diskusija apie Stačiatikių Bažnyčią Lietuvoje kaip galimą įrankį kitoms šalims yra absurdiška. Jo žodžiai pateikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos svetainėje.

Teiginius, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai palaiko specialią Rusijos Federacijos operaciją Ukrainoje ir pateisina "agresiją", jis pavadino šmeižtu.

"Atėjo metas garsiai prabilti apie tai, kas iki šiol nebuvo išsakyta — apie sąmokslą Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje. Grupė kunigų jau seniai kūrė planus pereiti į Konstantinopolio Patriarchato jurisdikciją, o po tragiškų įvykių Ukrainoje apie savo ketinimus prabilo viešai", — rašoma pranešime.

Pasak metropolito, šių kunigų pavardės žinomos.

"Kas tie kunigai? Jų vardai yra žinomi, jie yra pasiskelbę didvyriais ir kankiniais, tačiau iš tiesų tėra sunkiai nusidėję Dievui Bažnyčios skaldytojai. Jie patys pasirinko nesantarvės kelią, ir dabar bando sugundyti kitus kunigus bei tikinčiuosius", — sakė jis.

Metropolitas Inokentijus teigė, kad kunigai savo schizmatiškus veiksmus slepia po gerais ketinimais ir patriotiniais šūkiais, tačiau schizma kelia grėsmę visuomenei ir valstybei.

Vienas iš konflikte dalyvavusių dvasininkų Gintaras Sungaila savo socialiniame tinkle rašė, kad septyni dvasininkai požiūrių panašumų atrado tik prasidėjus vidiniam konfliktui vyskupijoje dėl skirtingų pozicijų, susijusių su karu Ukrainoje. Anot jo, apie tokio konflikto egzistavimą puikiai žino ir metropolitas, ir vyskupas vikaras.

"Man asmeniškai tai yra labai skaudi patirtis, nes dviem iš jų pats esu suteikęs kunigystės sakramentą, o ir mūsų santykiai buvo pagrįsti nuoširdumu ir tėviška globa, ir štai — sulaukiau smūgio iš pasalų. Man graudu, meldžiu Dievo jų pasiklydusių sielų išganymo. Iš tiesų, jie nežino, ką daro, dangstydami savo kėslus gerais ketinimais, prieškarine retorika ir patriotiniais šūkiais", — sakė jis.

Sungaila pridūrė, kad dvasininkai ne planuoja kurti naują Bažnyčią, o pereina iš vieno stačiatikių vyskupo valdžios prie kito ortodoksų vyskupo, kad tikintieji "nepatirtų sąžinės konflikto".

"Šiuo tikslu ir ketiname kreiptis į Konstantinopolio patriarchatą. Tą darydami neagituojame ir nenorime patraukti kitaip mąstančių žmonių, o tik vadovaujamės tos tikinčiųjų grupės dalimi, kuri dėl sąžinės konflikto negali pasilikti Maskvos patriarchato jurisdikcijoje", — sakė jis.

Anksčiau Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios spaudos tarnyba pranešė, kad prašymus paskirti į personalą pateikė patys dvasininkai. Pažymėta, kad Inokentijaus sprendimas nebuvo susijęs su išoriniais veiksniais ir yra išimtinai Bažnyčios vidaus reikalas.

Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai priklauso Maskvos patriarchato struktūros.

Anksčiau schizmatikai Ukrainoje pateko į Konstantinopolio patriarchato kontrolę.

2018 metų pabaigoje Kijeve įvyko "susivienijimo taryba", kurios rezultatas — dvi nekanoninės religinės struktūros buvo sujungtos į "naują Ukrainos bažnyčią". Tada Konstantinopolio patriarchatas suteikė jai "autokefalijos" statusą, o Epifanijus Dumenko tapo "metropolitu".

Pagal autokefalijos tomus, struktūra veikia tik Ukrainos teritorijoje, taip pat negali skirti vyskupų ar kurti parapijų užsienyje. Be to, yra ir kitų sąlygų, dėl kurių "naujoji bažnyčia" priklausoma nuo Konstantinopolio sprendimų. Rusijos ortodoksų bažnyčioje "autokefalija" laikoma "tuščia", o tomoso pasirašymo diena stačiatikybės istorijoje buvo vadinama tragiška.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.