https://lt.sputniknews.com/20220421/beprecedente-agresija-ka-vasingtonas-ir-briuselis-daro-europoje-22832220.html
"Beprecedentė agresija". Ką Vašingtonas ir Briuselis daro Europoje
"Beprecedentė agresija". Ką Vašingtonas ir Briuselis daro Europoje
Sputnik Lietuva
Autorius pažymi, kad Suomija ir Švedija daugelį dešimtmečių buvo neutralios 2022.04.21, Sputnik Lietuva
2022-04-21T16:15+0300
2022-04-21T16:15+0300
2022-04-21T17:51+0300
analitika
nato
švedija
suomija
rusija
ukraina
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/04/15/22831725_0:7:1000:570_1920x0_80_0_0_aac1f86ed9c23fdfbfb81c5098e00d7e.jpg
VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Rusijos karinės specialiosios operacijos fone Suomijos ir Švedijos valdžia aktyviai diskutuoja apie prisijungimą prie NATO. Tuo tarpu Briuselis stiprina Rytų Europos flangą, dislokuoja naujas karines grupes ir griežtina retoriką prieš Maskvą. Apie naujausius Šiaurės Atlanto aljanso veiksmus RIA Novosti rašo autorius Andrejus Kocas.Skandinavija NATOSuomija ir Švedija daugelį dešimtmečių buvo neutralios ir iš esmės laikėsi ne bloko statuso. Prasidėjus Rusijos specialiajai operacijai Ukrainoje, tiek provyriausybinės, tiek opozicinės šių Skandinavijos valstybių politinės partijos pradėjo kalbėti apie stojimą į NATO.Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin teigimu, Maskvos ir Helsinkio santykiai niekada nebebus tokie, kokie buvo. Ji mano, kad "esminių Europos saugumo sistemos pokyčių" kontekste būtina prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso.Panašios pozicijos laikosi ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson. Anot vietos žiniasklaidos, ji jau priėmė sprendimą. Abi šalys turėtų pateikti paraiškas NATO viršūnių susitikime birželio 29–30 dienomis Madride.Aljansas Suomijos ir Švedijos laukė jau seniai. Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo juos priimti kuo greičiau. Toks entuziazmas visai suprantamas: Skandinavijos pusiasalis ir praktiškai visa Baltijos jūros pakrantė pereis Briuselio žinion. O svarbiausias Rusijos uostamiestis Murmanskas bus vos už šimto kilometrų nuo bloko sienų. Tai, pasak NATO, gerokai padidins spaudimą Maskvai.Kremlius iškart sureagavo. Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pažymėjo, kad NATO sausumos sienų su Rusija ilgis padidės daugiau nei dvigubai. Turėsime stiprinti sausumos pajėgų ir oro gynybos grupavimą, taip pat dislokuoti papildomas jūrų pajėgas Suomijos įlankoje. "Nebegalime kalbėti apie jokį nebranduolinį Baltijos regiono statusą: turi būti atkurta pusiausvyra", — pabrėžė jis."Kalbama ne apie branduolinių ginklų dislokavimą Kaliningrado srityje – ji per arti potencialaus priešo sienų, — aiškina karo ekspertas Aleksejus Leonkovas. — Tai reiškia, kad Švedija, Suomija ir Baltijos šalys taps teisėtais mūsų branduolinio atgrasymo pajėgų taikiniais. Lenkija ir Norvegija buvo tos valstybės, į kurias galėjome nukreipti raketas, tačiau Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO mums nekelia tokios grėsmės kaip Ukrainos įstojimas į aljansą. Visgi Skandinavijos šalių valdžioje žmonės daug adekvatesni. Taip pat nėra teritorinių ginčų, todėl vargu ar jėgų pusiausvyra pasikeis globaliai".Rytų flangasJie toliau daro spaudimą Rusijai ir iš kitų krypčių. Kitą dieną Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad aljansas rengia planus dėl visapusiško nuolatinių karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, siekiant atremti "Rusijos agresiją". Pasak jo, Šiaurės Atlanto blokas "patiria esminės pertvarkos procesą", kuris neutralizuos Maskvos veiksmų "ilgalaikes pasekmes". Rytų Europoje jau yra dešimtys tūkstančių karių, kuriems tiesiogiai vadovauja NATO. Anksčiau aljanso valstybių vadovai patvirtino savo vienybę priešinantis "Rusijos bandymams sugriauti tarptautinio saugumo ir stabilumo pamatus", taip pat ketinimus daryti "koordinuotą tarptautinį spaudimą" Kremliui."Reaguodami į Rusijos veiklą, įgyvendinome NATO gynybos planą, dislokavome greitojo reagavimo pajėgų elementus ir mūsų rytiniame flange dislokavome 40 000 karių kontingentą, taip pat reikšmingas oro ir jūrų pajėgas bei turtą, kuriam tiesiogiai vadovauja NATO. Bendras pareiškimas: "Mes taip pat steigiame keturias papildomas tarptautines kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje".Primename, kad panašios grupės 2016 metais susikūrė Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kiekvienoje — apie tūkstantį durtuvų. Taigi, NATO karių skaičių prie pat Rusijos sienų padidino mažiausiai dešimt kartų.Daugiau pinigų ir kareiviųBe to, NATO šalys nusprendė daugiau investuoti į ginklus. Taigi, Pentagonas išleis 773 milijardus dolerių — 9,8 procento daugiau nei planuota. Berlynas karinį biudžetą padidins mažiausiai 100 milijardų eurų: išlaidos gynybai viršys du procentus BVP. Pinigai taip pat bus panaudoti oro pajėgoms aprūpinti (ypač amerikietiškų naikintuvų F-35 pirkimui vietoj pasenusio "Tornado").Lenkija padidins ginkluotąsias pajėgas iki 300 tūkst. žmonių: dvigubai daugiau nei dabar. Be to, vicepremjeras Jaroslavas Kačinskis išreiškė pasirengimą dislokuoti JAV branduolinius ginklus. Rusijos Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas šią iniciatyvą pavadino "ypač ciniška". Juk NATO reguliariai perspėja Rusiją dėl strateginio atgrasymo perdavimo Baltarusijai. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, daugelis aljanso narių gudriai nusprendė atnaujinti savo arsenalą. Slovakija, Čekija, Rumunija, Lenkija ir kitos sąjungininkės atsiliepė į Vašingtono raginimą ir išsiuntė į Kijevą seną sovietinę įrangą.Kaip atlygį už lojalumą Pentagonas pažadėjo duoti jiems modernesnių ginklų. Pasak ekspertų, tai atneš pasakiškus pelnus Amerikos gynybos įmonėms: Baltieji rūmai, kaip visada, nepraleidžia progos papildomai užsidirbti.
švedija
rusija
ukraina
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
analitika , nato, švedija, suomija, rusija, ukraina
analitika , nato, švedija, suomija, rusija, ukraina
"Beprecedentė agresija". Ką Vašingtonas ir Briuselis daro Europoje
16:15 21.04.2022 (atnaujinta: 17:51 21.04.2022) Autorius pažymi, kad Suomija ir Švedija daugelį dešimtmečių buvo neutralios
VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Rusijos karinės specialiosios operacijos fone Suomijos ir Švedijos valdžia aktyviai diskutuoja apie prisijungimą prie NATO. Tuo tarpu Briuselis stiprina Rytų Europos flangą, dislokuoja naujas karines grupes ir griežtina retoriką prieš Maskvą. Apie naujausius Šiaurės Atlanto aljanso veiksmus
RIA Novosti rašo autorius Andrejus Kocas.
Suomija ir Švedija daugelį dešimtmečių buvo neutralios ir iš esmės laikėsi ne bloko statuso. Prasidėjus Rusijos specialiajai operacijai Ukrainoje, tiek provyriausybinės, tiek opozicinės šių Skandinavijos valstybių politinės partijos pradėjo kalbėti apie stojimą į NATO.
Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin teigimu, Maskvos ir Helsinkio santykiai niekada nebebus tokie, kokie buvo. Ji mano, kad "esminių Europos saugumo sistemos pokyčių" kontekste būtina prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso.
Panašios pozicijos laikosi ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson. Anot vietos žiniasklaidos, ji jau priėmė sprendimą. Abi šalys turėtų pateikti paraiškas NATO viršūnių susitikime birželio 29–30 dienomis Madride.
Aljansas Suomijos ir Švedijos laukė jau seniai. Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo juos priimti kuo greičiau. Toks entuziazmas visai suprantamas: Skandinavijos pusiasalis ir praktiškai visa Baltijos jūros pakrantė pereis Briuselio žinion. O svarbiausias Rusijos uostamiestis Murmanskas bus vos už šimto kilometrų nuo bloko sienų. Tai, pasak NATO, gerokai padidins spaudimą Maskvai.
Kremlius iškart sureagavo. Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pažymėjo, kad NATO sausumos sienų su Rusija ilgis padidės daugiau nei dvigubai. Turėsime stiprinti sausumos pajėgų ir oro gynybos grupavimą, taip pat dislokuoti papildomas jūrų pajėgas Suomijos įlankoje. "Nebegalime kalbėti apie jokį nebranduolinį Baltijos regiono statusą: turi būti atkurta pusiausvyra", — pabrėžė jis.
"Kalbama ne apie branduolinių ginklų dislokavimą Kaliningrado srityje – ji per arti potencialaus priešo sienų, — aiškina karo ekspertas Aleksejus Leonkovas. — Tai reiškia, kad Švedija, Suomija ir Baltijos šalys taps teisėtais mūsų branduolinio atgrasymo pajėgų taikiniais. Lenkija ir Norvegija buvo tos valstybės, į kurias galėjome nukreipti raketas, tačiau Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO mums nekelia tokios grėsmės kaip Ukrainos įstojimas į aljansą. Visgi Skandinavijos šalių valdžioje žmonės daug adekvatesni. Taip pat nėra teritorinių ginčų, todėl vargu ar jėgų pusiausvyra pasikeis globaliai".
Jie toliau daro spaudimą Rusijai ir iš kitų krypčių. Kitą dieną Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad aljansas rengia planus dėl visapusiško nuolatinių karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, siekiant atremti "Rusijos agresiją".
Pasak jo, Šiaurės Atlanto blokas "patiria esminės pertvarkos procesą", kuris neutralizuos Maskvos veiksmų "ilgalaikes pasekmes". Rytų Europoje jau yra dešimtys tūkstančių karių, kuriems tiesiogiai vadovauja NATO.
Anksčiau aljanso valstybių vadovai patvirtino savo vienybę priešinantis "Rusijos bandymams sugriauti tarptautinio saugumo ir stabilumo pamatus", taip pat ketinimus daryti "koordinuotą tarptautinį spaudimą" Kremliui.
"Reaguodami į Rusijos veiklą, įgyvendinome NATO gynybos planą, dislokavome greitojo reagavimo pajėgų elementus ir mūsų rytiniame flange dislokavome 40 000 karių kontingentą, taip pat reikšmingas oro ir jūrų pajėgas bei turtą, kuriam tiesiogiai vadovauja NATO. Bendras pareiškimas: "Mes taip pat steigiame keturias papildomas tarptautines kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje".
Primename, kad panašios grupės 2016 metais susikūrė Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kiekvienoje — apie tūkstantį durtuvų. Taigi, NATO karių skaičių prie pat Rusijos sienų padidino mažiausiai dešimt kartų.
Daugiau pinigų ir kareivių
Be to, NATO šalys nusprendė daugiau investuoti į ginklus. Taigi, Pentagonas išleis 773 milijardus dolerių — 9,8 procento daugiau nei planuota.
Berlynas karinį biudžetą padidins mažiausiai 100 milijardų eurų: išlaidos gynybai viršys du procentus BVP. Pinigai taip pat bus panaudoti oro pajėgoms aprūpinti (ypač amerikietiškų naikintuvų F-35 pirkimui vietoj pasenusio "Tornado").
Lenkija padidins ginkluotąsias pajėgas iki 300 tūkst. žmonių: dvigubai daugiau nei dabar. Be to, vicepremjeras Jaroslavas Kačinskis išreiškė pasirengimą dislokuoti JAV branduolinius ginklus. Rusijos Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas šią iniciatyvą pavadino "ypač ciniška".
Juk NATO reguliariai perspėja Rusiją dėl strateginio atgrasymo perdavimo Baltarusijai. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, daugelis aljanso narių gudriai nusprendė atnaujinti savo arsenalą. Slovakija, Čekija, Rumunija, Lenkija ir kitos sąjungininkės atsiliepė į Vašingtono raginimą ir išsiuntė į Kijevą seną sovietinę įrangą.
Kaip atlygį už lojalumą Pentagonas pažadėjo duoti jiems modernesnių ginklų. Pasak ekspertų, tai atneš pasakiškus pelnus Amerikos gynybos įmonėms: Baltieji rūmai, kaip visada, nepraleidžia progos papildomai užsidirbti.
