https://lt.sputniknews.com/20220422/nausda-aptare-su-baerbock-suvalku-koridoriaus-stiprinimo-svarba-22846204.html
Nausėda su Baerbock aptarė Suvalkų koridoriaus stiprinimo svarbą
Nausėda su Baerbock aptarė Suvalkų koridoriaus stiprinimo svarbą
Sputnik Lietuva
Taip pat šalies vadovas tikisi artimiausiu metu Lietuvoje priimti dar daugiau vokiečių karių 2022.04.22, Sputnik Lietuva
2022-04-22T12:15+0300
2022-04-22T12:15+0300
2022-04-22T14:10+0300
lietuva
gitanas nausėda
vokietija
politika
suvalkų koridorius
rusija
ukraina
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/04/16/22844268_0:0:3072:1728_1920x0_80_0_0_4e035a920ef65ed0499d544cad483e70.jpg
VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su į Lietuvą atvykusia Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.Susitikime daugiausia dėmesio skirta Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimo, karinės paramos bei ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimams aptarti.Prezidentas susitikime teigė, kad reikia ir toliau stiprinti NATO rytinį flangą: NATO priešakinių pajėgų batalioną pakeisti į ne mažesnį kaip brigados dydžio pajėgų vienetą, oro policiją – į oro ir priešraketinę gynybą, priešakinio buvimo principą – į priešakinę gynybą, taip pat stiprinti Suvalkų koridorių.Šalies vadovas padėkojo Vokietijai, vadovaujančiai NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei Lietuvoje, už indėlį užtikrinant Baltijos regiono saugumą ir išreiškė lūkestį artimiausiu metu Lietuvoje priimti dar daugiau vokiečių karių.Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad Vakarų spaudimas Rusijai turi būti stiprinamas ir toliau griežtinant sankcijas energetikos, finansų, prekybos ir kitose srityse. Prezidento teigimu, sankcijos turi būti taikomos ir Baltarusijai, kuri yra Rusijos sąjungininkė ir leidžia naudotis savo teritorija.Susitikimo metu prezidentas aptarė politinę ir karinę paramą Ukrainai bei jos eurointegracijos perspektyvas. Pasak šalies vadovo, Ukrainai šią savaitę atsakius į klausimyną dėl stojimo į ES, reikia kiek įmanoma labiau spartinti procesą ir kuo greičiau suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą.Anksčiau Lietuvos valdžia išreiškė susirūpinimą dėl galimo Suvalkų koridoriaus blokavimo ir prašė NATO papildomų lėšų, karinės technikos ir karinio personalo objektui ginti. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad pasiruošimas galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui turi būti vykdomas tinkamai, ir ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Lietuvos pusės.Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.
https://lt.sputniknews.com/20220421/uzdaryti-zieda-ka-darys-rf-per-antraji-specialiosios-operacijos-etapa-22830470.html
lietuva
suvalkų koridorius
rusija
ukraina
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
lietuva, gitanas nausėda, vokietija, politika, suvalkų koridorius, rusija, ukraina
lietuva, gitanas nausėda, vokietija, politika, suvalkų koridorius, rusija, ukraina
Nausėda su Baerbock aptarė Suvalkų koridoriaus stiprinimo svarbą
12:15 22.04.2022 (atnaujinta: 14:10 22.04.2022) Taip pat šalies vadovas tikisi artimiausiu metu Lietuvoje priimti dar daugiau vokiečių karių
VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su į Lietuvą atvykusia Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimo, karinės paramos bei ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimams aptarti.
Prezidentas susitikime teigė, kad reikia ir toliau stiprinti NATO rytinį flangą: NATO priešakinių pajėgų batalioną pakeisti į ne mažesnį kaip brigados dydžio pajėgų vienetą, oro policiją – į oro ir priešraketinę gynybą, priešakinio buvimo principą – į priešakinę gynybą, taip pat stiprinti Suvalkų koridorių.
Šalies vadovas padėkojo Vokietijai, vadovaujančiai NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei Lietuvoje, už indėlį užtikrinant Baltijos regiono saugumą ir išreiškė lūkestį artimiausiu metu Lietuvoje priimti dar daugiau vokiečių karių.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad Vakarų spaudimas Rusijai turi būti stiprinamas ir toliau griežtinant sankcijas energetikos, finansų, prekybos ir kitose srityse. Prezidento teigimu, sankcijos turi būti taikomos ir Baltarusijai, kuri yra Rusijos sąjungininkė ir leidžia naudotis savo teritorija.
Susitikimo metu prezidentas aptarė politinę ir karinę paramą Ukrainai bei jos eurointegracijos perspektyvas. Pasak šalies vadovo, Ukrainai šią savaitę atsakius į klausimyną dėl stojimo į ES, reikia kiek įmanoma labiau spartinti procesą ir kuo greičiau suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą.
Anksčiau Lietuvos valdžia išreiškė susirūpinimą dėl galimo Suvalkų koridoriaus blokavimo ir prašė NATO papildomų lėšų, karinės technikos ir karinio personalo objektui ginti. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad pasiruošimas galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui turi būti vykdomas tinkamai, ir ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Lietuvos pusės.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.
