Rukloje bus statomos šarvuočių dirbtuvės

Pėstininkų kovos mašinų dirbtuvių statybą planuojama pabaigti kitų metų liepos mėnesį

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Planuojant antrąjį pėstininkų kovos mašinų "Vilkas" įsigijimą, Rukloje bus statomos šarvuočių dirbtuvės, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Praėjusią savaitę Infrastruktūros valdymo agentūra pasirašė sutartį su UAB "Jungtiniai projektai" dėl pėstininkų kovos mašinų dirbtuvių Rukloje statybos darbų.

Statybos darbus planuojama pabaigti kitų metų liepos mėnesį. Bendra projekto vertė – 12 mln. eurų.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotųjų pėstininkų bataliono teritorijoje planuojama įrengti patalpas šarvuotos vikšrinės ir ratinės technikos, sunkvežimių remontui su technikos remonto dirbtuvių pastatu. Taip pat bus įrengiama plovykla, technikos stoginė, techninių apžiūrų ir dažymo patalpos. Numatomas bendras pastato plotas – apie 5000 kv. m. Tai bus didžiausios Lietuvos kariuomenės dirbtuvės.

"Būsimos dirbtuvės yra glaudžiai susijusios su Lietuvos kariuomenės jau įgyvendinama pėstininkų kovos mašinų įsigijimo programa, kuri yra ypatingai svarbi užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą. Įrengus dirbtuves, bus užtikrintas Lietuvos kariuomenės kovinės technikos priežiūra", – teigia krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Anksčiau Krašto apsaugos ministerija inicijavo derybas dėl antrojo pėstininkų kovos mašinų "Vilkas" įsigijimo etapo. Pasak viceministro, sutartis dėl naujųjų šarvuočių gali būti pasirašyta dar šių metų vasarą.

Planuojama Lietuvos kariuomenę sustiprinti papildomai daugiau nei 120 "Boxer" tipo šarvuotųjų pėstininkų kovos mašinų. Iš jų dalis būtų su 30 mm patranka, o kitos – su 12,7 mm kulkosvaidžiu.

Pasirašius sutartį, naujųjų pėstininkų kovos mašinų "Vilkas" tiekimas prasidėtų 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje.

Pirmoji sutartis dėl vokiečių šarvuočių įsigijimo buvo pasirašyta 2016 m., respublika įsigijo 88 pėstininkų kovos mašinas "Boxer".

Nuo Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžios Lietuva dar labiau suaktyvino antirusišką retoriką ir ėmė aktyviau reikalauti nuolatinio amerikiečių karių ir technikos buvimo respublikoje. NATO taip pat pradėjo toliau stiprinti savo buvimą prie Rusijos Federacijos sienų ir skelbti planus "sustiprinti" rytinį flangą. Šį pavasarį į Baltijos šalis pratyboms turėtų atvykti keli tūkstančiai NATO karių.

Maskva pabrėžė, kad toks Šiaurės Atlanto aljanso elgesys neprisideda prie situacijos sureguliavimo ir yra provokacinis bei priešiškas.