"Kitaip — nacionalinė tragedija". Kokio sprendimo ieško Pašinianas Maskvoje
© POOL
/ Prenumeruokite
Armėnijos valdžia nori pagerinti santykius su Turkija ir Azerbaidžanu, tarpininke kviesdama ne tik Rusiją, bet ir Europos Sąjungą
VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. ESBO Minsko grupė iš tikrųjų neegzistuoja, o dabar Maskva yra pagrindinis arbitras, galintis padėti Kalnų Karabache. Nikolis Pašinianas atsidūrė sunkioje padėtyje: prieš apsilankydamas Kremliuje jis paprašė tautiečių "nuleisti kartelę" apsiskelbusios respublikos statusui. Apie tai, kaip klostysis įvykiai tarp Jerevano ir Baku rašo RIA Novosti autorius Michailas Katkovas.
Jei nenorite karo — ruoškitės taikai
Balandžio 19 dieną popiet Armėnijos ministras pirmininkas su oficialiu vizitu atvyko į Maskvą. Susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu, pirmiausia jis pasakė apie aukštą santykių lygį. "Ne paslaptis, kad Rusija atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant stabilumą ir saugumą mūsų regione, todėl turiu dar kartą pažymėti jūsų išskirtinį vaidmenį paliaubose ir karo veiksmuose Kalnų Karabache 2020 metais", — pabrėžė Pašinianas.
Formaliai vizitas sutampa su šalių diplomatinių santykių 30-mečiu. Be Putino, Pašinianas ketina susitikti su premjeru Michailu Mišustinu, Valstybės Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir Federacijos tarybos pirmininke Valentina Matvijenko. Be to, jis vyksta į Nižnij Novgorodą. Tačiau pagrindinis tikslas yra aptarti situaciją aplink Artsakhą (Kalnų Karabacho Respublika).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas per susitikimą
© POOL
/ Prasidėjus specialiajai operacijai Ukrainoje, Armėnija vis labiau su didesniu susirūpinimu žiūri į Turkijos ir Azerbaidžano veiksmus. Eskalavimo bandymai dažniau fiksuojami Kalnų Karabache, o Rusijos taikdariai ne visada sugeba operatyviai išspręsti kylančias problemas. Be to, Prancūzija ir JAV nutraukė ryšius su Maskva per ESBO Minsko grupės platformą ir greičiausiai nesielgs sinchroniškai su savo kolegomis iš Rusijos. Kita vertus, konfliktas tarp mediatorių tarsi paskatino derybų procesą.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas kovo pabaigoje išskrido į Turkiją, kur pareiškė, kad Jerevanas siekia užmegzti diplomatinius santykius su Ankara, kuri taip pat nori judėti šio tikslo link. "Manau, kad nedvejodami žengtume konkrečius žingsnius greitai besikeičiančiame pasaulyje", — sakė Armėnijos diplomatas. Pirmiausia Jerevanas siūlo savo kaimynams atverti sausumos sieną asmenims, turintiems diplomatinius pasus.
Šalims iki šiol trukdė dvi kliūtys: Ankaros nenoras pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje ir konfliktas dėl Karabacho. Dėl šios priežasties siena tarp Turkijos ir Armėnijos oficialiai nebuvo nubrėžta, tačiau ją blokuoja Turkijos kariuomenė. Tačiau dabar genocido pripažinimo problema pasitraukė į antrą planą, o Jerevanas sustiprino taikos palaikymo pastangas. Balandžio pradžioje Nikol Pašinianas ir Ilhamas Alijevas susitiko Briuselyje, kur, tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos vadovui Charlesui Micheliui, susitarė sukurti komisiją sienų demarkacijai ir delimitacijai. Tai taip pat būtina siekiant sudaryti taikos sutartį.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas Briuselyje
Maskva džiaugiasi Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sureguliavimu, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai turėtų vykti pagal susitarimus, pasiektus tarpininkaujant Kremliui. Kalbame apie 2020-11-09 susitarimus ir 2021-01-11 ir 2021-11-26 šalių pareiškimus.
Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (IMEMO) vyresnysis mokslo darbuotojas Stanislavas Pritčinas teigia, kad Alijevo ir Pašiniano derybos Briuselyje galbūt yra Europos Sąjungos bandymas perimti Rusijos iniciatyvą. Tačiau ES politologas didelio potencialo nemato. Pirma, europiečiai neturi sėkmingos patirties sprendžiant konfliktus posovietinėje erdvėje — nepasisekė nei Moldovoje, nei Ukrainoje. Antra, pagrindinis taikos Karabache garantas yra Rusija: regione yra būtent jos taikdariai.
Geri ketinimai ir jų pasekmės
Kalbėdamas Armėnijos Nacionalinėje Asamblėjoje balandžio 13 dieną, Nikolas Pašinianas pareiškė, kad azerbaidžaniečiai visomis jėgomis stengiasi išspausti armėnus iš Kalnų Karabacho: arba išjungia dujas, arba verčia palikti savo namus. pastatai su prožektoriais. Premjeras prisiminė ir Paruko kaimą, į kurį kovo pabaigoje įžengė Azerbaidžano kariuomenė.
2022 Balandžio 20, 10:41
Jis pripažino atsakomybę už tai, kad 2018-2019 metais nepasakojo žmonėms apie sąjungininkų ir partnerių tikslus. Jau tada jie kalbėjo apie būtinybę nuleisti kartelę apsiskelbusios respublikos nepriklausomybės klausimu. Pašinianas pabrėžė, kad prieš ketverius metus jam tapo aišku: Armėnijos sąjungininkai pasisako už Azerbaidžano teritorinį vientisumą ir tikisi azerbaidžaniečių sugrįžimo į Karabachą. Prieš karą jis galėjo pasiduoti septynis rajonus aplink Artsakhą, bet jis atsisakė, tikėdamasis pakeisti bangą, ir tūkstančiai žmonių mirė.
O dabar Pašinianas sako, kad jo šalis niekada neturėjo teritorinių pretenzijų Azerbaidžanui, bet visada nerimavo dėl armėnų Artsache. "Jei anksčiau padėjome pamatus Karabacho statusui, iš kurio sekė saugumo ir teisių garantijų klausimai, tai dabar klojame pagrindą saugumo ir teisių garantijoms, iš kurių išplaukia ir statuso klausimas", — sakė premjeras.
Daugelis norėjo tikėti, kad Rusijos taikdarių globojama apsiskelbusi respublika dar ilgai bus nepriklausoma nuo Baku, sako Armėnijos politikos analitikas Arshaluysas Mgdesyanas. Tačiau dabar, jo nuomone, Baku ir Ankara bando torpeduoti Artsakh status quo ir padidinti tarptautinį spaudimą Jerevanui. "Dabar suprantame, kad Karabachas gali būti pamestas dalimis, kaip tai buvo Paruche prieš kelias savaites", — priduria analitikas.
Nepaisant to, pagrindinis skilimas dėl Pašiniano žodžių įvyko ne Armėnijos visuomenėje, o tarp Jerevano ir Stepanakerto, Mgdesiano valstijų. Artsakho valdžia griežtai reikalauja iš savo kolegų armėnų atsisakyti pasirinkto kurso, o atsakydama ragina "išblaivinti" Karabacho žmones.
"Pašinjano pozicija nestebina. Stebina ir nepaiso bet kokio pagrįsto paaiškinimo, kad jis vis dar eina ministro pirmininko pareigas. Jei pareiškiate kreipimąsi, tada yra tik vienas: Pašinianas turi būti sustabdytas, neleisti jam derėtis ir visiškai sunaikinti Armėniją bei Artsakhą individualiais sprendimais", — sakė Artsakh parlamento deputatas Metaxe Hakobyan.
Kalnų Karabacho Respublikos parlamento pirmininkas Arturas Tovmasyanas nebuvo toks kategoriškas, tačiau taip pat pažymėjo, kad Artsakh neturėtų tapti Azerbaidžano dalimi. Priešingu atveju, anot politiko, armėnus ištiks geopolitinė, istorinė ir moralinė katastrofa. Savo ruožtu Artsakh prezidentas Arayikas Harutyunyanas pareiškė, kad prireikus Stepanakertas bandys užmegzti santykius su Rusija "tiesioginės vertikalės formatu".
Jerevano Laisvės aikštėje opozicinio mitingo dalyviai
© Sputnik / Максим Блинов
/ Armėnijoje opozicija Pašinjaną pavadino ne tik tėvynės, bet ir Rusijos išdaviku. Opozicijos parlamentaras Andranikas Tevanyanas pareiškė, kad derybos su Ankara ir Baku pakenks Jerevano ir Maskvos aljansui: pirma, taikdariai bus išvesti iš Artsacho, o paskui bus likviduota Rusijos karinė bazė Giumri mieste. Pasak politiko, Pašinianas tai padarys tik tam, kad galėtų sėsti į vyriausybės vadovo kėdę.
Iš paprastų Jerevano gyventojų galima išgirsti įvairių nuomonių, ko tikėtis iš derybų ir ar Artsakhas buvo pasmerktas prieš 44 dienas trukusį karą. Tačiau pagrindinė diskusijų tema — kuo blogai baigsis. Kai kurie įsitikinę, kad Karabachas gali būti pamirštas ir gyventojai turėtų persikelti į Armėniją. Kiti mano, kad Stepanakerto pasidavimas azerbaidžaniečiams yra tik pradžia, o tada jų kariuomenė "tryps Syunik žemę ir išplaus batus Sevane". Ir tik nedaugelis svarsto taikaus sambūvio galimybę.
Tačiau protesto akcijos Jerevane vis dar negali būti lyginami su tuo, kas įvyko iškart po antrojo karo Karabachui. Balandžio 5 dieną Armėnijos sostinėje parlamentinė opozicija susirinko į didelį mitingą, tačiau nieko rimto dar nepadaryta.
Nugalėtojai ir pralaimėtojai
Šiuo metu Ilhamas Alijevas viešose kalbose pabrėžia, kad Baku yra stiprus ir bus dar stipresnis, o Jerevanas — silpnas. Jis kaimynams siūlo tokią ateitį: arba jie kurs santykius su Azerbaidžanu ir Turkija, arba atsidurs dar sunkesnėje situacijoje.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas tarptautinio oro uosto Karabacho mieste Fuzuli atidarymo ceremonijoje
© Пресс-служба президента Азербайджана
/ Azerbaidžano parlamento narys Fazilas Mustafa netgi siūlė sukurti komisiją ryšiams su Armėnija ir panaikinti draudimą bendrauti tarp respublikų nevyriausybinių organizacijų. Tiesa, užmegzti glaudesnius ryšius su kaimynais politikas pasirengęs tik su sąlyga, kad šie sutiks su Baku taikos sutartimi.
Su Turkija ir Azerbaidžanu suartėti pataria ir buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas. Jis paragino Jerevaną padaryti sunkų kompromisą, pagal kurį ES šalys ir JAV taps Armėnijos ir Artsacho saugumo garantais, net jei Kalnų Karabachas atsisveikins su nepriklausomybe. Priešingu atveju, mano Avakovas, armėnų laukia nacionalinė tragedija.
"Jei konflikto šalys į Karabacho problemos sprendimą žiūrės per viena kitos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimo prizmę, susitarti bus daug lengviau. Rašiklį, su kuriuo pasirašo susitarimus, reikėtų vadinti rašikliu, o ne peiliu. Armėnija ilgus metus reikalavo Kalnų Karabacho nepriklausomybės, o Azerbaidžanas — prieš. Dabar Pašinjanas siūlo atsižvelgti į Baku poziciją, mes turime šansą taikai", — sako azerbaidžaniečių politologas Ilgaras Velizade.
Gandžė miesto gyventojai džiaugiasi Kalbadžaro regiono perėjimu į Azerbaidžaną
© Sputnik / Алексей Куденко
/ Kartu ekspertas gali suprasti nepripažintos respublikos gyventojus, kurie bijo būti valdomi Baku. Penkerių metų Rusijos taikdarių viešnagė turėtų būti panaudota dialogui tarp vietinių armėnų ir azerbaidžaniečių. Po to Velizade siūlo integruoti Artsakh gyventojus į Azerbaidžaną, atsižvelgiant į jų teises ir saugumą.
Jam iš dalies pritaria ir Stanislavas Pritčinas iš IMEMO, nors optimizmo jo žodžiuose kur kas mažiau. Jis nemato ženklų, kad šalys būtų pasirengusios atsisakyti žiaurumo viena kitos atžvilgiu. Sunku įsivaizduoti, kad Karabacho armėnai sutiks egzistuoti valdant Azerbaidžanui: "žmonės priešinasi dešimtmečius".
Kad ir ką politikai nuspręstų, dešimtys tūkstančių armėnų iš Artsakh turi atsakyti į pagrindinį klausimą. Tačiau 44 dienas trukęs konfliktas tik sustiprino jų mąstymą, kad azerbaidžaniečiai yra pavojingi. Panašus požiūris į kaimynus yra ir Azerbaidžane, tik tas skirtumas, kad dabar šios šalies gyventojai jaučiasi laimėtojais, o ne pralaimėtojais, kaip buvo 27 metus iki antrojo Karabacho karo.
