Metų pradžioje pusė Lietuvos įmonių didžiausių iššūkių laikė brangstančią energiją

Metų pradžioje verslo dėmesys buvo skirtas augančioms elektros, dujų sąskaitoms ir nepalankiai situacijai darbo rinkoje, rodo apklausa

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Šių metų pradžioje daugiau nei pusė Lietuvos įmonių nerimavo dėl galimų problemų energijos išteklių srityje. Taip pat šalies verslas akcentavo tokius iššūkius, kaip darbuotojų trūkumas bei prastėjanti geopolitinė situacija. Tai rodo Energetikos sprendimų bendrovės "Elektrum Lietuva" užsakymu "Spinter tyrimų" atlikta apklausa.

Tyrimas rodo, kad didžiausia, arba 55 proc., įmonių dalis vienu didžiausių ekonominių iššūkių laikė brangstančią energiją, dar 49 proc. minėjo problemas su darbuotojų paieška, o 39 proc. jautė finansinę augančio atlyginimų fondo naštą.

Atsirandančios problemos žaliavų tiekimo grandinėje atsidūrė ketvirtoje (28 proc.) ekonominių iššūkių vietoje, o įtempta situacija su Rytų valstybėmis ar šalia jų užėmė penktąją.

"Įtemptą situaciją su verslo partneriais apklausoje paminėjome trijose Rytų šalyse – Kinijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Ekonominiai santykiai su Kinija jau buvo suprastėję dėl Taivano atstovybės mūsų šalyje atidarymo. Kaimyninės Baltarusijos režimas į mūsų šalį jau buvo išstūmęs tūkstančius migrantų iš Rytų šalių. Vienintelės Ukrainos faktorius tuo metu buvo iš esmės teorinis, nes šią šalį į apklausą įtraukėme tik dėl neįprasto Rusijos pajėgų aktyvumo šalia sienų. Verslo dėmesys geopolitinėms aplinkybėms metų pradžioje išties nebuvo masinis. Kur kas labiau apčiuopiamos atrodė augančios elektros, dujų sąskaitos, nepalanki situacija darbo rinkoje“, – sako "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Bręstančias problemas su Rytų šalimis ekonominių iššūkių šių metų pradžioje laikė 17 proc., arba beveik kas penkta Lietuvos įmonė. Apklausos duomenimis, geopolitinę situaciją ypač aiškiai indikavo du sektoriai: gamybos (21 proc.) ir prekybos (22 proc.). Paslaugų sektoriuje tokių buvo 16 proc., statybos – vos 4 proc.

Brangstančių energijos išteklių kainos pasijuto gerokai skaudžiau. Jas akcentavo 76 proc. gamybos įmonių, 55 proc. paslaugų teikėjų, 49 proc. prekybininkų ir 42 proc. statybos sektoriaus atstovų.

Anot Zatulino, belieka užjausti verslą, kuris nemenkai nukentėjo per dvejus COVID-19 pandemijos metus. Dėl reikalavimų išlaikyti socialinę distanciją ir sulėtinti infekcijos plitimą tam tikru metu buvo "išjungta" nemažai sektorių bei žmonių. Tad neatsigavę po vieno globalaus iššūkio susidūrėme su ne ką mažesniu kitu – situacija Ukrainoje. Zatulino nuomone, ji maksimaliai giliai palies įvairiausias sritis: nuo energetikos kainų tendencijų iki logistikos grandinių, gali tekti iš naujo peržiūrėti santykius su verslo partneriais bei ieškoti naujų rinkų.

"Deja, bet įvairūs energetiniai ištekliai, nuo kurių priklauso verslas, šiemet toliau išliks vienu aktualiausių punktų, nors ir dominuos kitos jų kainas lemiančios priežastys", – teigia ekspertas.

"Spinter tyrimų" apklausoje šiemet sausio 17-31 dienomis dalyvavo 307 įmonės.