Лампа накаливания - Sputnik Lietuva, 1920
Energetika
Aktualios naujienos apie energirinkos rinkos pokyčius Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. Analitiniai straipsniai, ekspertų nuomonė ir vaizdo įrašai.

Dujotiekis GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos perdavė pirmuosius dujų srautus

© Photo : Amber GridVamzdžiai Lietuvos-Lenkijos dujotiekiui GIPL
Vamzdžiai Lietuvos-Lenkijos dujotiekiui GIPL  - Sputnik Lietuva, 1920, 01.05.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Tuo pačiu metu kol kas neaišku, kada dujų siurbimas taps reguliarus, nes dabar Klaipėdos SGD terminalas patiria trigubą apkrovą rusiškų dujų trūkumo fone
VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Tarp Lietuvos ir Lenkijos paleistas dujotiekis GIPL, jungtis pradėjo veikti šį sekmadienį, praneša Energetikos ministerija.
Kaip nurodyta, gegužės 1 d. naująja dujų jungtimi buvo perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.
Ministerijos teigimu, dujotiekio dėka "išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją", taip pat jis "sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes".
Energetikos ministerija pažymėjo, kad pirmasis mėnesinių dujų perdavimo GIPL jungtimi pajėgumų pardavimo aukcionas įvyko balandžio 19 d. Jo metu buvo parduoti nedideli pajėgumai Lietuvos kryptimi, o antrojo aukciono, vykusio balandžio 27 d. metu buvo parduoti trečdalio GIPL techninių pajėgumų apimties pajėgumai Lenkijos kryptimi. Aukcionai vyko GSA pajėgumų užsakymo platformoje, kuri dujų rinkos dalyviams suteikia galimybę rezervuoti bendrai dujų perdavimo pajėgumus Lietuvos ir Lenkijos sistemose Santakos dujų įleidimo ir išleidimo taške tarp Lietuvos ir Lenkijos. Pradėjus veikti GIPL dujotiekiui kiekvieną dieną bus organizuojami ir dieninių pajėgumų aukcionai.
Vožtuvas ant dujotiekio - Sputnik Lietuva, 1920, 21.04.2022
Energetika
Apklausa parodė, kiek Lietuvos įmonių nukentėjo dėl energijos išteklių brangimo
"Pirmą kartą šalių istorijoje, po ilgo GIPL jungties įgyvendinimo laikotarpio, dujos teka GIPL dujotiekiu. Šiandien jos perduotos Lenkijos kryptimi, tačiau priklausomai nuo rinkos dalyvių poreikių jos bus transportuojamos tiek į Lietuvą, tiek į Lenkiją. Tai — ypatingos svarbos įvykis Lietuvos ir Lenkijos energetinės nepriklausomybės raidos istorijoje, visų pirma dujų tiekimo saugumo kontekste. Nuo šiol turėdamos galimybę importuoti ir eksportuoti dujas GIPL jungtimi Lietuva ir Lenkija padidino ne tik savo šalių, bet ir viso Baltijos šalių bei Suomijos regiono energetinį saugumą, kuris yra ypač svarbus dabartinių geopolitinių sąlygų kontekste", — pasakė "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Ketvirtadienį, gegužės 5 d., Lietuvoje vyks dujotiekio GIPL jungties atidarymo ceremonija.
Per artimiausius penkis mėnesius pajėgumai transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintų dujų terminalo sieks 217 000 m3/h arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus arba 21 TWh/metus. Pajėgumai transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą bus 230 000 m3/h arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus arba apie 22 TWh/metus.
premjerė Ingrida Šimonytė - Sputnik Lietuva, 1920, 23.04.2022
Energetika
Šimonytė pripažino Baltijos šalių dujų infrastruktūrą nepakankama
Energetikos ministerijos teigimu, GIPL (Gas Interconnector Poland — Lithuania) jungties statyba yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą po TSRS žlugimo. Bendra projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija.
Anksčiau energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius pažymėjo, kad nepaisant Lietuvos ir Lenkijos džiaugsmo dėl artėjančių GIPL statybos darbų pabaigos, pagrindinė problema yra dujų trūkumas dujotiekiui užpildyti. Eksperto prognozėmis, kuro tiekimai priklauso nuo tarp Lenkijos ir Danijos statomo dujotiekio "Baltic Pipe".
Dabar taip pat neaišku, kada bus galimas reguliarus dujų perdavimas, nes dabartinės geopolitinės situacijos fone klausimas dar labiau paaštrėjo. Visų pirma "Gazprom" sustabdė dujų tiekimą Lenkijai dėl Varšuvos atsisakymo mokėti rubliais, o SGD terminalo Lietuvoje, kuris paskelbė apie "atsisakymą" rusiškų dujų, apkrova gerokai išaugo. Klaipėdos SGD terminalas prarado dažnus rusiškų suskystintų gamtinių dujų krovinius, be to, dabar turi aprūpinti degalais ir Latviją bei Estiją.
Kaip jau pažymėjo Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Klaipėdos SGD terminalo ir Inčukalno dujų saugyklos Latvijoje neužtenka patenkinti visų trijų Baltijos šalių poreikius.
Dujotiekis - Sputnik Lietuva, 1920, 01.05.2022
Energetika
"Gazprom" papasakojo, kiek dujų reikia Europai, kad užpildytų požemines saugyklas
Naujienų srautas
0