Tyrimas atskleidė, kiek gyventojų Lietuvoje priskiria save viduriniajai klasei

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų jaučia didelį nerimą dėl pinigų, kurių vos pakanka pragyventi, rodo apklausa

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais, atskleidžia "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

"Naujausios apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. gyventojų nurodo save laikantys viduriniosios klasės atstovais. Per dvejus metus nuo 9 proc. iki 11 proc. ūgtelėjo aukštesnei viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius. 26 proc. gyventojų save priskiria žemesnei viduriniajai klasei", – sako "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip pastebi Cvilikienė, savo pajamas gyventojai, kaip ir prieš dvejus metus, dažniausiai vertina 7-tu, o asmeninių pajamų vertinimo vidurkis siekia beveik 6 balus.

Remiantis tyrimu, didesnioji dalis respondentų (virš 50 proc.) teigia, kad šiuo metu jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, jie turi taupyti.

Kiek Lietuvos gyventojų priskiria save viduriniajai klasei

© Photo : Blog.swedbank.lt

Didesnės vertės daiktus, keliones pernelyg netaupydami gali įsigyti 23 proc. respondentų. Tuo metu 26 proc. gyventojų teigia jaučiantys didelį nerimą dėl pinigų, kurių vos pakanka pragyvenimui.

Tyrimas parodė, kad tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas.

Kiek uždirba vidurinioji klasė Lietuvoje

Remiantis EBPO apibrėžimu, viduriniajai klasei šalyje priskiriami tie gyventojai, kurie gauna nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu tai yra gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų.

"Taikant šį EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei galima priskirti 61 proc. Lietuvos gyventojų. Tai maždaug atitinka tą šalies gyventojų dalį, kuri yra linkusi pati save priskirti viduriniajai klasei. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios pajamos užtikrina labai dideles galimybes – viduriniosios klasės galimybės turtingiausiose ES valstybėse ir Lietuvoje vis dar skiriasi, tačiau atotrūkis sparčiai mažėja", − komentuoja Mačiulis.

Vis tdėlto ekonomistas atkreipia dėmesį, kad toks apibrėžimas yra per siauras, o viduriniąją klasę apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas bei gyvenimo būdas.

Remiantis "Swedbank" duomenimis, šiuo metu finansinio turto, kuris viršytų 2000 eurų ribą, turi daugiau nei trečdalis gyventojų (37 proc.).

"Per pastaruosius kelerius metus matėme sparčiai augantį gyventojų finansinį turtą, indėlių kiekis išaugo trečdaliu, kelis kartus išaugo investuojančių į vertybinius popierius. Kita vertus, išlieka didelė turto nelygybė – net 54 proc. gyventojų neturi sukaupę nei 1000 eurų santaupų", − pastebi Mačiulis.

Pasak ekonomisto, viduriniosios klasės atstovai paprastai gauna ne tik pakankamas pajamas, tačiau ir sugeba dalį jų atidėti ateities poreikiams, reguliariai investuoja. "Swedbank" duomenimis, lietuviai į vertybinius popierius ir fondus yra investavę 3,2 proc. BVP, palyginimui, švedai – beveik 20 kartų daugiau.