Kelios šalys pasisakė prieš draudimą gabenti naftą iš Rusijos, rašo žiniasklaida

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Graikija, Malta ir Kipras suabejojo ​​galimu draudimu gabenti naftą iš Rusijos į trečiąsias šalis, praneša agentūra "Bloomberg" su nuoroda į du diplomatus.

Leidinio teigimu, trys šalys baiminasi, kad sprendimas uždrausti tik padės ES konkurentams.

Kaip rašo agentūra "Reuters" su nuoroda į šaltinius, šiandien nuolatiniai ES atstovai negalėjo pasiekti bendro sutarimo naftos uždraudimo klausimu.

Anksčiau Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas apima laipsnišką Rusijos naftos transportavimo draudimą. Kita vertus, kai kurios šalys reikalauja sau išimčių. Daroma prielaida, kad Vengrija ir Slovakija gaus ilgesnį laikotarpį atsisakymui importuoti naftą — iki 2023 metų pabaigos. Be to, susirūpinimą dėl naftos embargo išreiškė Čekija ir Bulgarija. Kad sankcijos būtų patvirtintos, reikalingas visų Sąjungos narių vieningas balsavimas.

Prasidėjus Rusijos karinei specialiajai Ukrainos denacifikavimo ir demilitarizavimo operacijai, Vakarų šalys sustiprino sankcijų spaudimą Maskvai. Rimtos ribojamosios priemonės pirmiausia paveikė bankų sektorių ir aukštųjų technologijų produkcijos tiekimą. Daugelis prekių ženklų taip pat paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos ir sustabdė prekybinį bendradarbiavimą.

Kremlius tokias priemones pavadino ekonominiu karu, tačiau pabrėžė, kad yra pasirengęs tokiai įvykių raidai. Rusijos bankas imasi priemonių situacijai užsienio valiutų rinkoje stabilizuoti; į rublius buvo pervesti mokėjimai už rusiškų dujų tiekimą nedraugiškoms šalims. Be to, Rusijos Vyriausybė parengė kovos su ribojamosiomis priemonėmis planą, jame yra apie 100 iniciatyvų. Pažymima, kad jo finansavimo apimtis sieks apie trilijoną rublių (beveik 12 mlrd. eurų).

Antirusiškos sankcijos jau virto ekonominėmis problemomis JAV ir Vakarų šalims. Europoje smarkiai auga degalų ir maisto produktų kainos.