Vakarai nori gauti Rusijos išteklių nemokamai

© Depositphotos.com / 63ru78Dujų slėgio matuoklis
Dujų slėgio matuoklis - Sputnik Lietuva, 1920, 08.05.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
"Rusija laimi energetinį karą", – su skausmu konstatuoja amerikiečių žurnalas "Time". Na tikrai. Jau dešimt Europos šalių, "Bloomberg" duomenimis, sutiko pirkti rusiškas dujas už rublius
Prekyba angliavandeniliais su Indija ir Kinija pereina į juanius. O "disidentams" Lenkijai ir Bulgarijai "Gazprom" ką tik užsuko vožtuvą, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.
Šis sprendimas buvo visiškai pagrįstas. Abi šalys atsisakė pirkti dujas už rublius. Lenkija taip pat be perstojo tiekia ginklus Ukrainai ir ruošiasi įkopti į jos teritoriją.
Jei šios šalys būtų nors kiek suverenios, jos, žinoma, nesielgtų "silpnaprotystės ir drąsos" stiliumi. Lenkija 55% dujų gauna iš Rusijos, Bulgarija – 90%. Bet iš tikrųjų tai ne šalys, o Amerikos protektoratai. Net savarankiško egzistavimo aušroje tai pačiai Bulgarijai buvo tiesiogiai uždrausta kartu su rusais statyti Belenės atominę elektrinę. Dabar užjūrio meistrai paspaudė dar kartą. Na, gyventojai pasėdės, pagalvos, sušals, gal ką nors supras.
"Bet tai [ЭGazpromЭ sprendimas] išgąsdino likusią Europą", – apgailestauja "Time". ES jau pusantro mėnesio ginčijasi, kaip Rusijai įvesti naftos ir dujų embargą ir nenumirti iš šalčio ir bado. Po "Gazprom" sprendimo ginčai įsiplieskė dar aštriau. "Tarp bendražygių nėra sutarimo".
Prognozės viena už kitą blogesnės. Vokiečių "Der Spiegel" aiškino, kad, atsisakiusi rusiškų angliavandenilių, Vokietija negalės žiemai užpildyti savo dujų saugyklų. Vienintelė išeitis bus pavasariui ir vasarai sustabdyti visą šalies pramonę. Atsiprašau, bet iš ko gyventi?
Nafta - Sputnik Lietuva, 1920, 01.05.2022
Paslaptingi Rusijos naftos nuotykiai
Net iki beprotybės Vašingtono įbaugintas Vokietijos verslo pripažino, kad be rusiškų angliavandenilių viskas sustos ir bankrutuos. Europiečiai jau yra pasirengę kentėti nuo karščio vasarą ir sušalti žiemą.
Beje, apie tai nėra įprasta kalbėti, tačiau Europoje net ir viduriniosios klasės šeimose visada taupydavo oro kondicionavimui ir šildymui. Todėl rugpjūtį jie dažniausiai turėdavo vyresnio amžiaus žmonių mirčių nuo perkaitimo rekordus, o sausį – nuo ​​šalčio. Tai ne kažkokie benamiai mirę, tai pensininkai savo butuose taupė. O kas bus toliau?
Nepaisant to, Vašingtonas ir toliau daro spaudimą savo Europos partnerių moralei. Negerai išeina, kruopščiai skaičiuoja "Time": "Iki balandžio 7 dienos ES Ukrainai davė apie milijardą eurų, bet per tą patį laiką (ta prasme, nuo specialiosios operacijos pradžios) Rusijai sumokėjo 35 mlrd. naftą ir dujas. <...> Ir nors Europos šalys pumpuoja Ukrainą ginklais, joms vis dar nepavyko nukenksminti Rusijos lokio".
Rusijos lokys - jis toks. Jo guolyje, be angliavandenilių, yra ir kažkas naudingo pasaulio ekonomikai: 20% pasaulio nikelio, 30% paladžio, 40% prisodrinto urano. Beje, uraną vis dar parduodame JAV. Ten nuo jo priklauso kritinis skaičius atominių elektrinių. Turime pagerbti "Time" autorių drąsą – jie siūlo amerikiečiams atsisakyti rusiško urano. "Drąsiųjų beprotybei dainuojame dainą".
Ir čia iškyla natūralus klausimas: kodėl, santykinai kalbant, neužsukti vožtuvo visiems? Kaip savo Telegrame pasakė Viačeslavas Volodinas: "Kodėl turėtume laukti? Jei atsisakote strateginių santykių, išgyvenkite be Rusijos bent vienerius metus".
Juk kas šiandien labiausiai įsiutina mūsų vakariečių priešininkus? Ne tik konkrečios Rusijos sėkmės ekonominiame kare, nors jos, be abejo, įspūdingos. Rublio kursas kyla į naujas aukštumas, Maskvos birža nuolat auga, o versle ir miestuose nėra panikos. Tikriausiai, jei specialioji operacija būtų prasidėjusi 2014-aisiais, nebūtume išgyvenę sankcijų antplūdžio. Tačiau šiandien ekonomika atrodo pasiruošusi visiems "partnerių" sukrėtimams.
Бойцы Народной милиции ДНР в Мариуполе - Sputnik Lietuva, 1920, 25.04.2022
Vakarai labai išsigandę: Rusija laimi
Tačiau labiausiai Vakarus erzina pats mūsų nepriklausomybės faktas. Kaip tai įmanoma, kad rusai gali patys spręstų, kam ir už kiek parduoti savo išteklius? Ar tam mes taip ilgai dirbome su jais?
Dešimtmečius mums buvo sakoma, kad Rusija turi įeiti į laisvąją rinką, integruotis į visas egzistuojančias tarptautines organizacijas, skolintis pinigų, globalizuotis ir derėtis. O tada „rinka nuspręs“ – ir pas mus viskas bus gerai.
Dėl to vietoj TVF ir PPO atsidūrėme kažkokiame kazino, kuriame visada laimi amerikietiškas krupjė, kartais įmesdamas nedidelį pinigėlį savo Europos chaldėjams. Šiandien Vakarų "partneriai" turi fantastiškiausių pageidavimų mūsų išteklių atžvilgiu.
Tada mes privalome jiems tiekti dujas, Dievas žino, kuo ir kada fiksuotomis kainomis. Po to kyla mintis nustatyti tam tikras kainų lubas dabar , kad, neduok Dieve, Rusija neuždirbtų iš beprotiško angliavandenilių kainų kilimo, kurį išprovokavo patys Vakarai. Po to šantažuoja, kad resursų išvis nepirks. Ir iškart kyla gudrūs planai šį atsisakymą atidėti vėlesniam laikui.
Mūsų santykiuose jau seniai nebuvo sąžiningos rinkos. Iš Rusijos atvirai vagiami pinigai ir turtas. Tuo pačiu metu prašo tiekti dujas pagal grafiką ir nemokamai. O mes jums neparduosime savo Louis Vuitton krepšių, nes esame tokie progresyvūs. Karoliukai, ne, krepšės mainais į naftą. Tai yra "kolonijos ir metropolio" santykiai, tačiau šiandien jie neveikia. Ir tai labai erzina mūsų partnerius.
Ir visa ši beprotybė remiasi viena idėja. Po Sovietų Sąjungos žlugimo kolektyviniai Vakarai visą mūsų gamtos turtą suvokia kaip savo. Nuo 90-ųjų pradžios buvo skundų dėl to, kad Rusija angliavandenilius naudoja kaip ginklą. Ir jie visada reiškia tik vieną dalyką. Rusai turi įžūlumo neduoti mums visko nemokamai. Rusai bando derėtis. Kažkodėl jie nusprendė, kad jie ne kolonija, kurią pats protestantų dievas palaimė apiplėšti, o nepriklausoma valstybė, nepriklausomas darinys pasaulinėje rinkoje.
Degalinė - Sputnik Lietuva, 1920, 29.04.2022
Demokratai panaikino demokratiją
Terminas "energetikos karas", kurį tariamai vykdo Rusija prieš Europą, atsirado seniai. Tada nebuvo nei Maidano, nei ukrainiečių bandymų pavogti dujas iš vamzdžio. Štai garbinga vokiečių monografija "Europos Sąjunga, Rusija ir Eurazija: geopolitikos sugrįžimas", išleista 2008 m. Jie jau tada kalbėjo apie "energetikos karą", kurį Rusija nenuilstamai vykdo prieš Europą.
Iš tiesų, dešimtmečius trukęs bendradarbiavimas su Rusija leido Europai daugumoje savo teritorijų sukurti pavyzdingą nacionalinę ekonomiką. Aukštosios technologijos ir jaukūs restoranai, kurortai ir aviacijos pramonė, prabangūs viešbučiai ir automobilių pramonė, restauruotos viduramžių pilys, prabangūs autobanai, muziejai ir galerijos. Viskas, kuo mes taip žavimės. Viskas, į ką mūsų turistai investavo milijonus eurų per metus, o kiek investavo mūsų verslininkai…
Ir visa ši prabanga, visa ši pažanga, visa ši civilizacija su savo žmogaus teisių aktyvistais, translyčiais žmonėmis ir amžinais „neplautos Rusijos“ demaskavimais rėmėsi ant vieno pagrindo – pigių energijos išteklių iš tos pačios Rusijos. Situacija, beje, maždaug tokia pati kaip Ukrainoje, tik padidintu mastu. Visas šis cirkas su žirgais, svastikomis suklestėjo tik pigių rusiškų dujų dėka. Baigėsi dujos – baigėsi Ukraina.
Ar ne toks pat likimas laukia ir Europos? Sunku nesutikti su Volodinu: kam išlaikyti jų ekonomiką, jei jie mus apiplėšia ir net bando su mumis kariauti, panaudodami nelaimingus ukrainiečius?
Aukštųjų technologijų gamyba žlugs be paladžio ir nikelio iš Rusijos. Visa kita pribaigs naftos ir dujų trūkumas. Kils kauksmas dėl "energetikos karo"? Na, tai prasidėjo ne vakar. Be to, jau šią vasarą Vakarų žiniasklaida mus apkaltins "maisto karu" – mes gi savo kviečių netiekime nedraugiškoms valstybėms?
Pasaulinė oligarchija, šiandien visame pasaulyje kurstanti karus ir konfliktus, tikslingai kelia kainas "paprastam produktui". Prisiminkite Adomą Smitą populiariame Puškino atpasakyme: "... Kaip valstybė turtingėja ir kaip ji gyvena, ir kodėl jai nereikia aukso, kai turi paprastą produktą". Anksčiau tai buvo kviečiai ir rugiai, visi žemės ūkio produktai. Šiandien tai tie patys kviečiai, mėsa, pienas, taip pat angliavandeniliai, deimantai ir retųjų žemių metalai. Trumpai tariant, ištekliai.
Tai yra tikrasis mūsų šalies turtas. Būtų malonu palikti jį sau ir draugams. Bet koks viso to tiekimo nedraugiškoms šalims apribojimas bus kompensuotas didelėmis kainomis. O pigūs ištekliai Rusijos viduje leis mums sukurti savo civilizaciją taip, kad Europa pavydėtų. Su aukštomis technologijomis ir jaukiais restoranais – viskas taip, kaip turi būti.
O jei Vakarų partneriai nusimins, mes jiems pasakysime: ko jūs norėjote? Rinka nusprendė. Jo "nematomą ranką" sugalvojo Adamas Smitas, kurį taip mėgo Oneginas.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
Naujienų srautas
0