Lietuvoje įvertino nepaprastosios padėties dėl situacijos Ukrainoje atšaukimo tikimybę

Režimas pratęstas iki birželio 29 d., pagrindiniai apribojimai galioja pasienio zonoje

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Nutraukti nepaprastosios padėties režimo galiojimą Lietuvoje dėl įvykių Ukrainoje būtų per anksti, pareiškė Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

"Sąlygos regione yra tikrai ne tik tai, kas susiję su Ukraina, tai yra susiję ir su procesais Kaliningrade, Baltarusijoje. Kol nepasikeis sąlygos regione, tol mes turėtume išlaikyti šias priemones", – patarėją cituoja TASS.

Seimas balandžio pabaigoje nusprendė, kad nepaprastosios padėties režimas Lietuvoje galios iki birželio 29-osios imtinai. Pasak patarėjo, šis režimas turėtų galioti iki Seimo nustatytos datos, o vėliau, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, gali būti atšauktas arba pratęstas.

“Tikėtina, kad tos sąlygos esmingai nepasikeis ir turėsime prasitęsti“, – pažymėjo jis.

Prasidėjus Rusijos karinei operacijai Lietuva vasario 24 dieną įvedė nepaprastąją padėtį visoje šalies teritorijoje. Po to režimas buvo pratęstas du kartus.

Pagrindiniai nepaprastosios padėties apribojimai liečia pasienio zoną, kur transporto priemonių ir asmenų bagažo kratos gali būti naudojamos ginklams, sprogmenims, radioaktyvioms, nuodingoms ir kitoms pavojingoms medžiagoms aptikti.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.