Briuselis neketina paskęsti energetinėje krizėje kartu su likusia Europa

Pagrindinė pastarųjų dienų naujiena, kuri atkartojama visais be išimties informacijos kanalais — žūtbūtiniai Europos Sąjungos bandymai įvesti visišką Rusijos naftos tiekimo embargą

Tuo pačiu metu toje pačioje Europoje lygiagrečiai vyksta ne mažiau įdomūs įvykiai. Pavyzdžiui, Belgijoje Antverpeno universitetas, pasitelkęs du populiarius leidinius, atliko vietos gyventojų apklausą ir paskelbė Europos visuomenę šiek tiek šokiruojančius duomenis, rašo RIA Novosti autorius Sergejus Savčukas.

Apklaustų belgų dauguma nepritarė vietinių atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimui: 81 procentas respondentų pasisakė už tai, kad visi septyni blokai veiktų, tuo metu prieš metus šis rodiklis siekė tik 66 procentus.

Tačiau tai nėra pagrindinis liūdesys.

Didžiausią nusivylimą sukėlė balsų pasiskirstymo tarp belgų, pirmenybę teikiančių vienai ar kitai politinei partijai, analizė. Paaiškėjo, kad taikiam atomui labiausiai pritaria flamandų nacionalistų partijos N-VA rinkėjai (91 proc.), toliau seka flamandų separatistai iš partijos "Vlaams Belang" (89 proc.) ir netgi tarp ekologijos apologetų, kurie palaiko vietinius žaliuosius, daugiau nei pusė nenori, kad įkaitusi Belgijos reaktorių širdis užgestų.

Nekvaršinsime jūsų nereikalinga informacija ir statistika ir pereisime prie reikalo.

Didelė tikimybė, kad plačioji Europos visuomenė, o kartu ir Rusijos visuomenė, nepastebėjo žinios, kad Belgija valstybiniu lygiu ketina pratęsti savo taikaus atomo programą, ir vykstančios apklausos su patogių rezultatų paskelbimu — tai faktiškai proceso įteisinimas. Šių metų kovą ministras pirmininkas Aleksandras de Kro pranešė, kad vyriausybė ne atnaujino, o iš viso niekada nenutraukė glaudžių derybų su prancūzų bendrove operatore "Engie", kuri valdo visus septynis branduolinius "puodus" dviejose Belgijos atominėse elektrinėse. Briuselis, kaip dabar aišku, jiems iškėlė labai konkrečią užduotį — atlikti elektrinių techninį auditą ir pateikti siūlymus jų eksploatavimo laiko pratęsimui bent dešimčiai metų, tai yra iki 2035 m.

Kad pasaldintų karčią piliulę ir šiek tiek sušvelninti kaukimą ekologinėse pelkėse, de Kro vis dėlto pridūrė, kad lygiagrečiai iš biudžeto bus skirta 1,1 mlrd. eurų, kurie per tą patį laikotarpį bus išleisti "perėjimui prie aplinkos neutralumo". Šis gestas, matyt, nuramino Europos aplinkosaugos aktyvistus, tačiau dėl įgimto principingumo priminsime, kad 2022 metų žiemą JT atomines elektrines pripažino aplinkai nekenksmingais energijos šaltiniais, neišskiriančiais šiltnamio efektą sukeliančių dujų pavojingomis apimtimis. Tad tikėtina, kad sutarta suma atiteks ne eiliniams laukams su fotovoltinėmis plokštėmis, o esamų atominių elektrinių techniniam pertvarkymui ir modernizavimui. Pažymėtina, kad tai bus visiškai teisėta ir taip pat visiškai atitiks tarptautinę aplinkosaugos darbotvarkę.

Deramai įvertinsime belgus: skirtingai nei vokiečiai, kurie atkakliai žudo savo atominį sektorių, jie veikia griežtai vadovaudamiesi valstybine logika, biudžetiniu tikslingumu ir vidutinės trukmės geopolitinių tendencijų kūrimu.

Briuselis aiškiai rėmėsi statistiniais energijos rinkų dinamikos duomenimis, taip pat paprastu faktu — kad ir kokia glaudi būtų Europos tautų šeima, kiekviena valstybė visada pirmiausia rūpinasi savo piliečių interesais ir savo biudžetu.

2020 metais (vėliausi paskelbti duomenys) Belgijos energetikai pagamino 81,2 teravatvalandžių elektros energijos. Du ramsčiai, ant kurių remiasi šalies energijos balansas, yra branduolinė energija ir gamtinės dujos. Dvi veikiančios atominės elektrinės — "Dul" ir "Tianž" — užima pagrindinę nišą, kuri sudaro 39,1 procento valstybės gamybos (37,1 teravatvalandės), o toliau su nedideliu atitrūkimu seka dujų sektorius. Belgijos šiluminės elektrinės užima 34,4 proc. rinkos arba 27,8 teravatvalandžių. Visa kita paskirstoma tarp pakrantės ir jūros vėjo stočių, saulės ir kitų įrenginių.

Įdomu tai, kad vos per metus — tai yra lyginant su 2019-aisiais — Belgijos gamybos sektoriaus koreliacija pasikeitė. Atominių elektrinių pagrindu pagamintos elektros kiekis sumažėjo devyniais procentais, o gamtinių dujų dalis šoktelėjo daugiau nei septyniais procentais.

Suprantame, kad rusų skaitytojai, kaip ir paprasti belgai, sunkiai suvokia visų šių figūrų santykį, todėl pateiksime paprastesnius ir suprantamesnius dydžius.

Bandymas nutolti nuo atomo ir pereiti prie populiarių, bet sparčiai brangstančių gamtinių dujų, konkrečiai Belgijoje lėmė smarkų komunalinių paslaugų kainų augimą. Pavyzdžiui, vidutinė (metinė) sąskaita už dujas vienam namų ūkiui vidutiniškai išaugo1394 eurais ir siekė 2789 eurus.

Situacija su elektros kaina nėra geresnė. Vėlgi, vidutinė sąskaita už elektrą per 2021 metus išaugo 888 eurais ir siekė 1386.

Belgai akivaizdžiai nėra kvaili ir moka skaičiuoti pinigus, todėl jiems nebuvo sunku susumuoti šoktelėjusias gamtinių dujų kainas, vėlavimą paleisti "Nord Stream-2" ir padaryti paprastą išvadą, kad anksčiau buvo geriau ir pigiau.

Kalbant apie Briuselio, kaip valstybės, poziciją, viskas labai proziška.

Atidarome du žemėlapius: per Belgijos teritoriją einančius dujotiekius ir jos elektros tinklus.

Belgija gauna ir didelio, ir mažo kaloringumo dujų. Pagrindiniai pirmosios kategorijos tiekėjai yra Rusija ir Vokietija, kuri pumpuoja rusiškas dujas tranzitu. Yra dvi kompresorių stotys Norvegijos pusėje. Belgai mažo kaloringumo dujų gauna iš Nyderlandų, ir beveik visos jos keliauja tranzitu pas pietinę kaimynę.

Be Prancūzijos, propanas taip pat eksportuojamas į Liuksemburgą, Ispaniją, Italiją ir Britaniją. Į pastarąją jūros dugnu eina dujotiekis "BBL", būtent juo rusiškos dujos, po nedidelių Europos prekeivių kerų, jau "demokratiškų" dujų pavidalu patenka į Britanijos salos krantus.

Sparčiai į dugną grimztantys Rusijos ir Europos santykiai kelia pavojų ne tik pačios Belgijos interesų užtikrinimui, bet ir tranzitui, taigi ir šalies valstybės biudžeto užpildymui. Ir jei Briuselis negali išsisukti iš antirusiškos dujų retorikos, tai jis gali padaryti triuką ir pristabdyti elektros kainų augimą. Užtenka tiesiog atsisakyti planų stabdyti savo atomines elektrines.

Deramai įvertinkime Belgijos energetikos sektoriaus funkcionierius, jie aiškiai ruošėsi tokiai įvykių raidai iš anksto.

Iš Belgijos teritorijos į kaimynines šalis nutiesti septyni energetiniai tiltai po 400 kilovoltų kiekvienas. Trys į Prancūziją, du į Nyderlandus ir po vieną į Vokietiją ir Liuksemburgą. Maža šalis sugeba parduoti elektrą visiems savo kaimynams, uždirbdama iš to daug pinigų. Pandemijos įkarštyje, kai valstybių ekonomikos vos stovėjo ant kojų, belgai rado išeitį: pradėjo daugiau gaminti ir daugiau eksportuoti elektros. Eksportas 2019 metais siekė kuklią 6,6 teravatvalandės, o 2020 metais šis skaičius išaugo trigubai ir beveik pasiekė 22 teravatvalandes. Faktiškai krizės fone Belgija sugebėjo staigiai pakelti savo svarbą ES sistemoje.

Oficialusis Briuselis aiškiai laukė ir vertino rinkų dinamiką bei savo biudžeto rezultatus. Tas faktas, kad įstatymo projektas dėl visų atominių elektrinių uždarymo buvo paskelbtas 2021 metų gruodį, pasklido diskusijose, o vėliau ir visiškai buvo pakeistas valstybine Dulo ir Tianžo atominių elektrinių eksploatavimo pratęsimo programa, visa tai rodo, kad išvados buvo padarytos tikros ir vieninteliai įmanomos.

Eiliniams belgams belieka tikėtis, kad skaičiai sąskaitose taip greitai neaugs, tačiau vietiniai atomininkai galėtų iš visos širdies padėkoti Rusijai. Jos dėka jie turės darbo bent dešimčiai metų, o tada dar kokia nors krizė prasidės. Galbūt, atominė elektrinė ne tik nebus uždaryta, bet net pora naujų bus pastatyta.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija