"Grėsmė visam pasauliui". Kinija perspėja apie NATO plėtros pasekmes

Suomijos įstojimas į NATO kelia tiesioginę grėsmę Sankt Peterburgui ir nutraukia Baltijos jūros nebranduolinį statusą. Tokią išvadą žurnale „Economist“ paskelbtame straipsnyje padarė buvęs Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ministerijos Tarptautinio saugumo bendradarbiavimo centro vadovas, vyresnysis pulkininkas Zhou Bo.

Kinija ne kartą perspėjo pasaulio bendruomenę dėl tolesnės NATO plėtros. Apie tai, kodėl tai kelia nerimą Pekinui – rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Mažiau saugumo

Suomijos prezidentas Sauli Niiniste ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė, kad prašymą dėl narystės NATO reikia pateikti nedelsiant. Jų nuomone, prisijungimas prie aljanso sustiprins valstybės saugumą. Panašiam sprendimui pritars ir Švedijos Vyriausybė gegužės 16 d. posėdyje.

Taigi, Rusijos kaimynai skandinavai atsisako neutralumo. Tai kelia nerimą ne tik Maskvai, bet ir Pekinui.

"Sąjungininkų pajėgos bus ištiestos rankos atstumu nuo Sankt Peterburgo", – rašo Zhou Bo. – Tačiau kuo NATO populiaresnė, tuo mažesnis saugumas Europoje. Jei pagrindinė baimė yra Rusijos branduoliniai ginklai, kam nenuilstamai erzinti Vladimirą Putiną?"

Kartu Zhou Bo pabrėžė, kad ginkluotas konfliktas Ukrainoje atvėrė NATO antrą vėją. Taigi vasarį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukūrė specialų 100 milijardų eurų gynybos fondą ir paskelbė, kad Berlynas per metus gynybai skirs du procentus BVP – pagal Briuselio reikalavimą.

Didinti karines išlaidas pažadėjo ir kitos aljanso narės. Kinijos eksperto teigimu, tai turės neigiamos įtakos ne tik Europos, bet ir pasaulio saugumui. Karinė ir ekonominė grėsmė Kinija lyg ir toli, ypatingų ginčų su NATO šalimis nėra, ekonominiai ryšiai su Vakarais labai glaudūs. Kodėl Pekinas taip priešinasi Šiaurės Atlanto bloko plėtrai?

"Faktas yra tas, kad plėtra Suomijos ir Švedijos sąskaita nėra Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pasekmė, – sako karo ekspertas Aleksejus Leonkovas. – Nuo to laiko visas šių šalių politinis ir karinis elitas visiškai pasikeitė į provakarietišką ir proamerikietišką. Priminsiu, kad 2020 metais Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie naują NATO strategiją iki 2030 m. kad tai nebėra tik Europos karinis aljansas. Taivano,Pietų Korėjos,Japonijos ir Australijos atstovai nuolat vyksta į Briuselį į viršūnių susitikimus. Jie net negalvoja slėpti,kad nori išplėsti savo įtakos sferą į visus žemynus.Natūralu, tai kelia nerimą Pekinui".

Leonkovas pridūrė, kad Kinija NATO plėtrą laiko ir ekonomine grėsme. Pekinas įdėmiai stebi, kaip JAV, pretekstu teikdama karinę pagalbą Ukrainai, verčia Europos sąjungininkus atsisakyti sovietinės ginkluotės, mainais žada atsiųsti amerikietiškus.

Pentagonas planuoja priversti Suomiją ir Švediją prisirišti prie savo ginklų. Vašingtonas papildomais užsakymais pumpuoja savo karinį-pramoninį kompleksą, stiprina ekonominę galią ir didina konkurencinius pranašumus prieš Pekiną tarptautinėje arenoje. Žinoma, sparčiai besivystančiai Kinijai tai nepatinka.

Tikėtinas priešininkas

Ekspertas prisiminė: Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas Pekine vasario 4 dieną patvirtino strateginę dviejų supervalstybių partnerystę, pastangų koordinavimą tarptautinėje arenoje ir pavadino JAV hegemonu ir globalia mažuma.

Kinija ir Rusija yra pasirengusios stoti kartu "prieš išorės jėgų, siekiančių pakenkti saugumui ir stabilumui bendruose gretimuose regionuose, veiksmus“. Tiesą sakant, Pekinas tiesiai pasakė Vakarams, kad netoleruos karinių bazių prie sienų ir dėl to visiškai sutinka su Maskva.

NATO mato Kiniją kaip potencialų priešininką. Prieš dvejus metus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad glaudus Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas yra rimta grėsmė Briuseliui. J

Be to, NATO nepatinka tai, kad Kinija greitai "taps didžiausia ekonomika pasaulyje", taip pat tai, kad Kinija turi "antrą pagal dydį gynybos biudžetą", „reikšmingas investicijas į šiuolaikinį karinį potencialą". Visų pirma raketų, kurios "gali pasiekti visas aljanso šalis nares", dėka.

Stoltenbergas pažymėjo, kad Kinija aktyviai veikia kibernetinėje erdvėje, plečia savo buvimą Arktyje ir Afrikoje, taip pat lenkia Vakarus kurdama 5G informacinių tinklų infrastruktūrą. Ir vis aktyviau bendradarbiauja su Rusija, kuri "sparčiai didina savo karinę galią". Tai yra tiesioginė grėsmė, todėl aljansas turi reaguoti į didėjančią Kinijos įtaką ir Pekino draugystę su Maskva.