Ar ES pirks rusiškas dujas už rublius?

Europa ir toliau skelbia, kad niekada nesutiks „šantažuoti“ Rusijos ir nemokės už dujas rubliais

Tačiau iki rudens dujų klausimas taps aktualesnis, primena straipsnio autorius Iljas Kemaloglu leidinyje InoSMI.

Nuo pat pirmosios spalvotosios revoliucijos Ukrainoje 2004 m. energetika buvo Rusijos ir ES darbotvarkėje. Šalių santykiuose būta pakilimų ir nuosmukių, ypač dėl įvykių posovietinėje erdvėje, o Rusija iš tikrųjų niekada nesustabdė dujų tiekimo. Taip ji įsitvirtino kaip patikima partnerė. Nepaisant to, nuo 2000-ųjų pradžios, pasibaigus šiltajam Rusijos ir Vakarų "romantiškų santykių" laikotarpiui, ES dažnai kalbėjo apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo Rusijos energetikos sektoriuje.

JAV taip pat darė didelį spaudimą ES šia kryptimi. Kodėl ES negali atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos? Nors nuo pirmosios energetinės krizės tarp Rusijos ir Ukrainos 2004 metais praėjo jau 18 metų, o nemalonumai dėl to nuolat iškildavo darbotvarkėje, galima teigti, kad ES nesugebėjo imtis reikiamų žingsnių. Taip yra dėl kelių svarbių priežasčių. Daugelį metų ES šalys negalėjo įgyvendinti projektų, skirtų Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų dujų transportavimui į Europą, pirmiausia Nabucco.

Priešingai, Rusija per šį laikotarpį įgyvendino ir "Nord Stream", ir "Turkish Stream" projektą. Maskva taip ne tik dar labiau surišo Europos šalis su savimi, bet kartu sumažino savo priklausomybę nuo Ukrainos, su kuria kilo problemų dėl tranzito, o tai kėlė grėsmę Rusijos kaip "patikimos energetinės partnerės" įvaizdžiui.

ES nesėkmei šiuo atžvilgiu įtakos turėjo ir tokie veiksniai kaip bloko šalių nesugebėjimas rasti finansinių galimybių projektams, kuriais dujos iš Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos perkeliamos į Europą, bendro supratimo apie energetikos politiką stoka, sąjungos pastaraisiais metais išgyventa gili krizė, Kremliaus iškelta buvusiems Europos politikams, vadovaujantiems energetikos projektams, kasmet augantys ES energijos poreikiai, mažesnis JAV įsitraukimas į Europos Sąjungos vidaus reikalus.

Iš viso 2020 metais Rusija vamzdynais eksportavo 202,5 ​​milijardo kubinių metrų dujų, o 2021 metais – 203,5 milijardo kubinių metrų dujų. Nepaisant to, kad skaičius beveik nesikeitė, Rusijos dujų eksporto pajamos 2021 metais, palyginti su 2020 metais, išaugo dvigubai. Taigi 2020 metais ji uždirbo 25,7 milijardo dolerių, o 2021 metais – 55,5 milijardo dolerių.

Panaši situacija klostosi ir su Rusijos naftos eksportu. 2020 metais Rusija uždirbo 72,4 mlrd. USD už 238,6 mln. tonų naftos, o 2021 m. – 110,1 mlrd. USD už 229,9 mln. 47% šio eksporto tenka ES šalims. Kitaip tariant, 2021 m. Rusija iš naftos ir dujų eksporto gavo maždaug 165,6 mlrd. USD, iš kurių pusė buvo iš Europos šalių. Jei žvelgtume į situaciją iš ES narių pozicijų, tai tokioms šalims kaip Suomija, Estija, Šiaurės Makedonija, Bulgarija Rusijos dalis gamtinių dujų importe siekia 100 proc., tuo tarpu Austrijai, vienai iš pirmaujančių ES šalių, 2010 m. šis skaičius siekia 80 proc., Vokietijoje – 54 proc., Italijoje – 33 proc., o Prancūzijoje – 8 proc.

Kitos valstybės taip pat yra gana priklausomos nuo rusiškų dujų. Daugiausia gamtinių dujų ES šalys po Rusijos gauna iš Norvegijos, Azerbaidžano ir Šiaurės Afrikos.

Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos energetikos sektoriuje, be abejo, tiesiogiai veikia jos santykius su ja. Tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, kurios teikia didelę reikšmę ekonominiam bendradarbiavimui su Maskva, ypač energetikos srityje, prieštarauja visiškam santykių su Rusija nutraukimui ir neprieštaravo Kremliaus energetikos projektams, tarp jų ir ES.

Tuo tarpu "naujosios Europos Sąjungos narės", buvusios Maskvos sąjungininkės, dabar Rusiją laikančios grėsme, laikosi kur kas griežtesnės pozicijos, nors iš jos ir importuoja maistą, didelį kiekį dujų.

Putino atsakas į "nedraugiškų" šalių sankcijas

Šiandien Rusijos ir ES santykiuose energetikos sektoriuje išsiskiria trys svarbūs aspektai. Visų pirma, Europa yra daug ryžtingesnė nei anksčiau, kad sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos. Antras punktas – "Nord Stream 2" sustabdymas, kuriam buvo išleista dešimt milijardų eurų. Trečias – Kremliaus reikalavimas, kad ES šalys atsiskaitytų rubliais už iš Rusijos perkamus energijos išteklius, reaguodamos į Vakarų sankcijas Rusijos bankams, politikams, verslininkams, sąskaitų ir užsienio turto konfiskavimą.

Dar kovo 31 dieną Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, įpareigojantį "nedraugiškas" šalis atidaryti valiutos ir rublių sąskaitas "Gazprombanke" ir atsiskaityti rubliais. Atsižvelgiant į tai, valstybės, perkančios energijos išteklius iš Rusijos, pirmiausia perves pinigus į užsienio valiutos sąskaitas "Gazprombank", o pastarasis konvertuos šią valiutą į Rusijos rublius ir perves į rublių sąskaitas. Tada pinigai pateks į energijos išteklius tiekusios įmonės sąskaitą. Pagal šį sprendimą, kuris įsigaliojo balandžio 1 d., jei pinigai neatkeliaus į sąskaitą minėtame banke, gamtinių dujų tiekimas bus sustabdytas.

Maskva tikėjo, kad, viena vertus, tai padidins Rusijos rublio vertę, kita vertus, Vakarų šalys turės pirkti rublius, taip pat ir iš bankų, kuriems buvo įvedusios sankcijas.

ES šalių reakcija

Po to Bulgarija ir Lenkija pirmosios paskelbė, kad rubliais nemokės. Taigi balandžio 27 d., kai šios dvi šalys turėjo mokėti, bet nesumokėjo, dujų tiekimas buvo nutrauktas. Ir Vengrija sutiko mokėti Rusijos valiuta, vėl paskelbdama savo sprendimą vieną pirmųjų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad "Gazprombank" rublines sąskaitas atidarė dešimt įmonių iš "nedraugiškų šalių", kurių pavadinimai neminimi. Tikimasi, kad mokėjimus atlikus iki gegužės pabaigos, situacija normalizuosis.

Kol kas galima daryti tik keletą prielaidų. ES, kuri 2021 metais iš Rusijos importavo apie 155 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų, per naktį negalima atsisakyti rusiško mėlynojo kuro. Naujų vamzdynų ir atominių elektrinių statyba reikalauja ir laiko, ir finansinių išteklių. Suskystintųjų gamtinių dujų pirkimas taip pat yra brangesnis ir taip pat neįmanomas pakankamais kiekiais, kad patenkintų visus poreikius. Todėl Europa negali per naktį atsisakyti Rusijos gamtinių dujų.

Vienintelė svarbi dabartinės krizės pasekmė ES yra ta, kad šį kartą ES pasiryžusi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Nors bloko šalys teigia, kad "Rusijos šantažui nepasiduos ir rubliais nemokės", iki rudens greičiausiai bus rasta tarpinė formulė. Kita vertus, "bandomąsias" šalis, tokias kaip Lenkija ir Bulgarija, kurios atsisako mokėti rubliais, rems tie, kurie ir toliau pirks rusiškas dujas.

Taigi, kai žiūrime į bendrą vaizdą, nelabai kas pasikeičia. Tuo tarpu naftos importo srityje ES užima tvirtesnes pozicijas. Būtent todėl Europos Sąjungos atstovai pareiškė, kad po devynių mėnesių naftos importas iš Rusijos bus uždraustas. Tokiose šalyse kaip Vengrija ir Slovakija šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 2024 m. Tikimasi, kad prasidėjus rudeniui energetikos klausimas taps kur kas aktualesnis. Nepaisant to, kad šiais metais ES šalys padidino iš Rusijos perkamų dujų kiekius, šių atsargų nepakaks. Panašu, kad šalys dar neketina viena kitai daryti nuolaidų, tačiau tam tikra bendra formulė bus rasta, o ES narės dar kurį laiką turės atsiskaityti Rusijos rubliais, "nepažeidžiant sankcijų".

Ilgainiui priklausomybė nuo Rusijos neabejotinai sumažės. Tai pakenks Rusijos ekonomikai, taip pat turės neigiamos įtakos ES ekonomikai. „Energetikos žemėlapis“ yra bene vienintelis veiksnys, stiprinantis Rusijos pozicijas santykiuose su ES visomis prasmėmis. Todėl Europa bando atimti šią kortą iš Rusijos ir priversti Kremlių atsisakyti dabartinės užsienio politikos, nors ir žino, kad Rusija, nepaisant visų sankcijų, Ukrainos klausimu neatsitrauks nė žingsnio.