VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Lietuva gali virti dykra iki 2025 metų, mano buvęs ūkio ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Dainius Kreivys.
Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba.
Buvęs ministras pareiškė, kad artimiausiu metu Lietuvos provincija pasmerkta išnykimui, o vieninteliu klestinčiu centru bus Vilnius.
"Šalies pietryčiuose viena, didelė, klestinti, stipri sostinė, sutraukusi beveik visus po emigracijos likusius syvus iš Lietuvos, o aplinkui dykra be ateities ir vilties. <…> Gyventojus prarandančiuose regioniniuose miestuose niekam nebereikės būtų net ir renovuotuose pastatuose. Gausės apleistų gyvenamosios, visuomeninės ir ūkinės paskirties pastatų. Todėl netikslinga toliau asfaltuoti nykstančių miestelių gatvių, kelių, atnaujinti kitą infrastruktūrą. Vienintelės prasmingos investicijos šioje dykroje bus investicijos į žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę", — rašo jis.
Kreivys pristatė Lietuvos vystymąsi artimiausiu metu kaip apokaliptinį scenarijų, primenantį filmą "Bado žaidynės".
"Drįsčiau spėti, kad šie apokaliptiniai vaizdiniai tikriausiai ir jums kažkur matyti. Nes juk ne taip senai jais galėjome grožėtis didžiajame kino ekrane. Vieno miesto, palaikančio savo gyvybę mirštančių provincijų sąskaita, o už tai atsilyginančiu žiauriomis išlikimo žaidynėmis", — pažymėjo Kreivys.
Argumentuodamas savo požiūrį Kreivys pareiškė, kad nesenai Vyriausybė, bijodama prarasti didžiąją dalį ES paramos padalijo Lietuvą į du regionus. Jo teigimu, sąlygines regionų ribas lėmė ekonominio vystymosi lygis.
Taigi, šalis padalinta į Sostinės regioną, kurio BVP šiandien yra 109% ES vidutinio bendrojo vidaus produkto, ir Vidurio ir Vakarų Lietuvą, su kukliais 62%.
Be to, pabrėžė TS-LKD narys, "jeigu iš šios kalkuliacijos dar išmestume didžiuosius miestus, vaizdelis gali reikšmingai pablogėti". "Tačiau šiuos skaičius mūsų statistikai didvyriškai nutyli", — pridūrė jis.
Kaip anksčiau rašė Sputnik Lietuva, Respublika susidūrė su aštria demografine problema. Pastaraisiais metais lietuviai masiškai išvyksta iš šalies, visų pirma, dėl ekonominių priežasčių.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai žmonių paliko Lietuvą nuo 2008 iki 2012 metų finansinės krizės metu, kuri žymiai įtakojo šalies ekonomiką. Migracijos maksimumas užfiksuotas 2010 metais — tada iš šalies išvažiavo daugiau nei 81 tūkstantis žmonių.
Per 2017 metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 37,8 tūkstančių žmonių, 2016 metais — 40,7 tūkstančių žmonių. Pernai emigracija sudarė 57,2 tūkstančių žmonių, tai 13,8% daugiau, nei užpernai.