Per 2017 metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 37,8 tūkstančių žmonių, 2016 metais — 40,7 tūkstančių žmonių. Pernai emigracija sudarė 57,2 tūkstančių žmonių, tai 13,8% daugiau, nei užpernai.
Tuo pat metu šalyje auga darbo imigrantų skaičius. 2017 metais dirbti Lietuvoje atvyko 34,5 tūkstančių užsieniečių, iš jų 20 tūkstančių atkeliavo iš Ukrainos. Pabrėžtina, kad 2016 metais tokių buvo 18 tūkstančių ir 10 tūkstančių su Ukrainos pasu.
Išeina, jog lietuviai ir toliau masiškai išvyksta į Europą, o jų vietą užima kitų valstybių piliečiai, pirmiausiai — ukrainiečiai. Aišku, sakyti, kad Ukraina išsikrausto į Lietuvą, kol kas per anksti, bet tendencija yra gana akivaizdi.
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šiuo klausimu pasisakė: "Tokių šalių kaip Ukraina gyventojai atvyksta į Lietuvą dirbti. Tai ne blogai, tokiu būdu kompensuojamas darbo jėgos trūkumas, kuriamas produktas ir mokami mokesčiai".
Bet ar viskas yra taip paprastai (juolab, kad kaimyninėje Lenkijoje vietos gyventojai nepatenkinti Ukrainos "zorobčianais" dėl ekonominių ir istorinių priežasčių)? Gal Lietuvai yra ko bijoti?
Pusė bėdos
Žlugus TSRS Lietuvai tam tikra prasme pasisekė — rusakalbių skaičius šalyje buvo minimalus, palyginti su Latvijos ir Estijos rodikliais. Jie ir toliau "tirpo" lietuviškoje ir globalioje tapatybėse. O šiuo metu rusakalbiai Lietuvoje dėka atvykstančių ukrainiečių gali iš naujo išsiplėsti.
Tačiau, vargu, kad tai taps Lietuvos, į kurią daugiausiai atvyksta taip vadinamieji "zapadencai", problema. Šie ukrainiečiai neturi bendros istorijos su lietuviais, o jų rusų kalba neišreiškia simpatijų Rusijai — veikiau atvirkščiai. Be to, leidimas gyventi, pagrįstas darbo viza, nėra pilietybė, kuri leidžia vietos lenkams ginti savo teises.
O kas dė ekonomikos, tai Skvernelis, aiškus yra teisus. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ukrainiečiai gali dirbti už mažesnius pinigus. Kitaip tariant, jų antplūdis gali sustabdyti atlyginimų augimą tuo metu, kai kainos Lietuvoje tik auga o tai, aišku, visai nepatinka lietuviams. Bet vargu, kad jie pradės protestuoti — tiesiog išvyks tie, kas dar liko.
Taigi, ukrainiečių imigracija neturėtų sukurti rimtų problemų Lietuvos ekonomikai ir visuomenei. Tačiau yra vienas povajus.
Nemirtinga mafija
Visiems yra gerai žinomos problemos, kurios atsiranda, pavyzdžiui, Kinijos kvartaluose užsienyje, kur net policija stengesi nesikišti.
Taigi, jeigu Ukrainos darbo migrantų srautas į Lietuvą didės, Ukrainoje greičiausiai, atsiras tokių, kurie norės pesipelnyti iš to (įdarbinimas, „parama" verslui, neteisėta veikla ir tiap toliau).
Be to, Lietuva Ukrainos banditams, kurių skaičius tėvynėje pastebimai auga, gali tapti perkrovimo punktu narkotinių medžiagų disponavimo, žmonių ir ginklų prekybos atžvilgiu (juolab, kad kaimyninėje Lenkijoje vyksta panašus migracijos procesas).
Lenkijos gamykloje ukrainiečiai priversti dėvėti geltonai mėlyną uniformą >>
Dar labiau komplikuoti situaciją gali tai, kad Ukrainos "antiteroristinė operacija" (ATO) nuolat sukuria kontingentą, kuris linksta į beteisiškumą, nes jis neturi kur dėtis taikos metu (organizuotas nusikalstamumas). O čia atsiveria toks plačių galimybių langas.
Aišku, kol kas panašūs samprotavimai atrodo gana nerealiai, bet Lietuvai verta ruoštis blogiausiam scenarijui, jeigu ji nenori patekti į tokią pat situaciją, į kurią pateko Europos šalys, nepasiruošusios migrantų antplūdžiui iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Nesinori gąsdinti Ukrainos mafija, tačiau egzistuoja imigracijos procesų kriminalizacijos rizika, ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnai turėtų būti budriais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
