2017 metų pabaigoje Lietuva atnaujino dar vieną antirekordą. Statistikos departamento duomenimis, sausio-gruodžio mėnesiais iš šalies išvyko 54,6 tūkstančių žmonių. Taigi, pasiektas naujas maksimumas. Prieš metus iš Lietuvos pabėgo 50,3 tūkstančių gyventojų.
Šalis tuštėja. Žlugus TSRS, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo milijonu. Eurostat prognozėmis, 2030 metais Lietuvoje gyvens tik 2,4 milijonų žmonių, 2040 — iš viso tik 2 milijonai.
Jaunimui emigracija tapo socialine praktika. Išvykti iš Lietuvos į Vakarus — jau tapo norma. Bendras elgesio modelis — baigti mokyklą ir įstoti į universitetą. Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas parodė, kad 90,4% jaunuolių išvvyktų į labiau išsivysčiusią valstybę, jeigu jiems pasiūlytų ten darbą pagal jų specialybę.
Baisūs skaičiai. Jaunimas nebepasitiki savo šalies perspektyvomis. Darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas daro įtaką Lietuvos visuomenės amžiaus struktūrai. Jeigu 2016 metais vieną pensininką išlaikė 3,5 darbuotojų, tai 2030 metais šis santykis sumažės iki 2,1. O 2050-aisiais — iki 1,6.
Vidutinis Lietuvos gyventojų amžius šaindien yra 43,4 metai. Valstybė užima 16 vietą senstančių šalių reitinge. Kas išlaikys pensininkus — atviras klausimas. Darbingo amžiaus lietuvių skaičius ir toliau mažėja.
Vilniaus universiteto tyrimas atskleidė, kad per artimiausius penkerius metus 95% Lietuvos miestų praras darbingo amžiaus gyventojus. Visaginas prars 24% gyventojų, Panevėžys — 12,6%, Klaipėda — 11,2%, Šiauliai — 11,1%, Kaunas — 10%. Europos finansavimo nutraukimas po 2020 metų gręsia nauja emigracijos banga.
Pesimistinės prognozės: reti miestai dykumoje.
Aišku, kad tokios tendencijos paveikė darbo rinką. Jau šiandien Lietuvoje kritiškai neužtenka specialistų. 2017 metų lapkritį Statistikos departamentas pranešė: per metus laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 20,9%. Transporto, apsaugos, pramonės sričių įmonės negali surasti darbuotojų.
Ušackas: Lietuvos valdžia "nurašė" išvažiavusius tautiečius >>
Medicina patiria katastrofišką kadrų trūkumą. Dar prieš kelis metus tuometinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas sakė, kad 75% rezidentų, baigę studijas, planuoja emigruoti. Išvyksta į Norvegiją, Švediją, Vokietiją, Angliją. Tik vienas vokiškas specializuotas žurnalas kas savaitę paviešina dvejų tūkstančių vakansijų sąrašą. Žinodami, kokie atlyginimai yra Lietuvoje, medicinos aukštųjų mokyklų absolventai siekia užimti Vakarų Europos vakansijas. O juk atskirų specialistų paruošimas trunka apie dešimt metų.
Sustojo gydytojų kartos kaita. Greitai auga medicinos personalo vidutinis amžius: pavyzdžiui, trečdalis vaikų reumatologų — tai vyresni nei 70 metų amžiaus žmonės.
Ką daryti dėl didėjančio darbuotojų trūkumo?
Reemigracija visai neveikia. Grįžimo į Lietuvą ypatumas tas, kad sugrįžusiųjų nėra. Dažnai reemigrantai vėl išvyksta.
Siekiant palaikyti socialinės infrastruktūros gyvybingumą, belieka tik vienas variantas — kviesti darbuotojus iš užsienio. Atsirado ir norinčiųjų. Ukrainiečiai. Laimėjusio Maidano šalies gyventojai mielai atvyksta į Lietuvą, nes gerai susipažino su "revoliucijos privalumais".
Didžiausia Lietuvoje dirbančių užsieniečių dalis — ukrainiečiai. 2017 metais Ukrainos zarobytčanė gavo beveik 20 tūkstančių darbo vizų arba leidimų gyventi, nes susirado darbo vietą. Supaprastintos įsidarbinimo sąlygos vilioja į Lietuvą vis daugiau migrantų iš Ukrainos. Dažniausiai ukrainiečiai įsidarbina vairuotojais, suvirintojais, laivų korpusų surinkėjais, betonuotojais, mūrininkais ir apdailos darbuotojais.
Lietuva "ukrainizuojasi". Tampa Ukrainos piliečiams (daugiausiai iš Vakarų sričių) Lenkijos alternatyva. Priešingai nei Lenkija Lietuvos valdžia nesipriešina banderizmui, nediskutoja su Kijevu istoriniais klausimais, negrąsina užblokuoti pomaidaninės valdžios eurointegracijos siekimų; apskritai, nevertina "ukrainizacijos" kaip grėsmės.
Lietuvos ukrainiečiams siūlomas "nedidelio palankumo režimas" ateityje prisidės prie migracijos srautų augimo. Ateityje ukrainiečiai gydys lietuvius, išlaikys Lietuvos pensininkus.
Tačiau Ukrainos emigracijos kokybė išlieka visiškai nenuspėjama. Kartu su paprastais zarobytčanais į Lietuvą atvyksta Banderos pasekėjai. Priešingai nei Lenkiją Lietuva neketina šių žmonių atžvilgiu laikytis griežtos politikos. Tokiu būdu kartu su darbo resursais Lietuva rizikuoja gauti kritiškai daug ultraradikalių nacionalistinių idėjų skleidėjų. Pasėkmė — nusikalstamumo augimas, korupcija, įtampa tarp tautinių mažumų ir kitaip manančių netoleravimas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
