Varšuvai reikia partnerių konfrontacijoje su Vokietija ir Prancūzija dėl lyderystės Europos Sąjungoje, o Vilniui ― paramos kovoje už energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos dujų ir elektros.
Simboliška, kad eilinis Sauliaus Skvernelio ir Mateušo Moraveckio posėdis vyks ne sostinėje, o Mažeikiuose, didžiausioje regiono naftos perdirbimo gamykloje, kurią prieš vienuolika metų įsigijo Lenkijos įmonė "PKN Orlen".
"Mažeikių naftos" pertvarkymas į "Orlen Lietuva" yra istorija apie tai, kaip maža ir klastinga Lietuva suklaidino didelę ir ne mažiau klastingą Lenkiją. O prieš tai gudrūs amerikiečiai (bendrovė "Williams International" — "Sputnik") iš Lietuvos biudžeto gavo 300 mln. eurų laikinam Mažeikių naftos koncerno valdymui.
Po amerikiečių į Mažeikius atėjo Rusijos "Jukos" ir išgelbėjo naftos koncerną nuo artėjančio bankroto. Tačiau Michailo Chodorkovskio nesutarimai su Rusijos įstatymais išsivystė į tai, kad gamykla vėl buvo parduota 2006 metais. Tarp pretendentų pirkti gamyklą buvo Rusijos "Lukoil" ir Kazachstano "Kazmunaigaz". Tačiau vietiniai nacionaliniai patriotai nustato griežtą sąlygą ― "Ivanui pirkti neleisime", ta pati sąlyga galiojo ir buvusiems draugams socialistinėje stovykloje. O Lenkijos "PKN Orlen" teko net įkalbinėti.
Lenkams Lietuvos valdžios institucijos pažadėjo įvairių lengvatų ir privilegijų. Bet kai sandoris jau buvo pasirašytas, tikriausiai dėl Rusijos nuoskaudų, "sulūžo" naftotiekis "Draugystė", kuriuo pigi Rusijos nafta atkeliaudavo į gamyklą. Lenkai skubiai turėjo atkurti visą naftos koncerno darbą naftai pristatyti tanklaiviais per Butingės terminalą (Klaipėdos uostas). Tai iš karto paveikė gamybos pelningumą.
O vėliau patys lietuviai lenkams, o kartu ir kaimynams latviams "pakišo naują kiaulę". Jie išardė geležinkelio bėgius į Latviją, kuriais "Orlen Lietuva" pristatydavo naftos produktus Baltijos kaimynėms. Po to lenkai rimtai supyko, grasino vėl Rusijai parduoti Mažeikių naftos koncerną. Tik naujas santykių sustiprėjimas tarp Europos ir Rusijos po įvykių Abchazijoje ir Pietų Osetijoje (2008 metais) sutrukdė lenkams išvykti iš Lietuvos. Spąstai užsidarė. "PKN Orlen" pelnas visais kitais metais svyravo apie nulį.
Matyt, siekiant atkeršyti už nesąžiningą žaidimą, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje visada buvo brangesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.
Ir jei pigios naftos tiekimo vamzdynais iš Rusijos lenkai daugiau nepriminė, apie išmontuotus geležinkelio bėgius Latvijos kryptimi pradėjo kalbėti iš Europos Parlamento tribūnos. Tik šiais metais klausimas pajudėjo iš aklavietės Briuselio grasinimų skirti baudas Vilniui dėka. Lietuva verksmingai pažadėjo išardytą atšaką atstatyti. Galų gale, ja bus galima ne tik pristatyti naftos produktus kaimynams, bet ir JAV tankus, kai "Rusija puls".
Juolab, kad subrendo naujas santykių su Maskva paaštrėjimas jau visoje Europos Sąjungoje ir NATO dėl Ukrainos ir Krymo aneksijos. Ties šia antirusiška gaida Vilnius ir Varšuva vėl uždainavo unisonu, pamiršę smulkias nuoskaudas dėl pinigų.
Tačiau lenkai nebūtų lenkai, jei jie nejaustų materialinės naudos. Šį kartą į spąstus jie jau vilioja klastingus lietuvius. Visi žaidžia tuo pačiu riebaluotu "Rusijos žemėlapiu" ir Lietuvos noru tapti visiškai nepriklausoma nuo Rusijos.
Varšuva žada, kad Vilnius kompensuos "LitPol" energijos tiltelio ir GIPL dujotiekio išlaidas, atsijungiant nuo BRELL energijos žiedo ir priklausomybės nuo "Gazprom". Buvote energetiškai priklausomi nuo Maskvos, dabar būsite priklausomi nuo Lenkijos jungiklio.
O štai tada ir pakalbėsime. Prisiminsime senas nuoskaudas ir… Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausomybę, kuriuos tironas Stalinas Molotovo-Ribentropo pakto pagrindu atėmė iš Lenkijos ir perdavė Lietuvai. Tai neužmirštama ir neatleistina.
O kol kas ― meilė ir draugystė.
"Šiandien mes esame naujos strateginės partnerystės stadijoje ir aš neabejoju, kad mano Vyriausybė ir Lenkijos Vyriausybė dės visas pastangas, kad santykiai tarp mūsų šalių būtų pavyzdiniai ir draugiški", ― sakė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis atsakė: "Dirbdami kartu, mes labai tikimės, kad ateis laikas, kai bus galima taip pat taikiai bendradarbiauti su Rusija".
Su Rusija? Ar mums nepasigirdo?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija