"Aš bėgau tris dienas paskui Jus, kad pasakyčiau, jog esate man visiškai nereikalingas", — regis, taip skambėjo vienos filmo "Paprastas stebuklas" herojės žodžiai, bet šį kartą į situaciją pažvelkime iš kitos pusės. Iš "Jamal-Europa" dujotiekio pusės, per kurią gamtinės dujos patenka į Lenkijos dujų paskirstymo sistemą. "Jamal" pusėje — "Gazprom", kuris išgauna, paruošia dujas tiekti ir įdėmiai studijuoja skaičius, kuriuos rodo jo skaičiuotuvas. Pažvelkime per petį.
"Gazprom" Europoje, 2018 metai
Preliminariais duomenimis, 2018 metais "Gazprom" Europai tiekiamų dujų apimtis sudarys 204,5 mlrd. kubinių metrų. Tikslumas su skaitmenimis po kablelio neatsitiktinis — tai didžiausia suma, kurią Europos dujų kompanijos turi teisę užsisakyti pagal jų sutartis su Rusijos valstybine įmone.
Galimi papildomi pristatymai, tačiau jie nenumatyti sutartyse, kol kas sunku analizuoti, kaip vyksta sandoriai Sankt Peterburgo vertybinių popierių biržoje: derybos vyksta ne kasdien, be to, per tarpininkus, o ne tiesiogiai su Europos bendrovėmis. Kai bus pateikta informacija, mes įvertinsime.
Tiesą sakant, 204,5 mlrd. yra pakankamai didelis skaičius, kad būtų galima kalbėti apie didžiulę sutarties su Lenkijos "PGNiG" reikšmę. Jei 2022 metais Lenkijos verslininkai atsisakys sudaryti sutartį su "Gazprom", pristatymai sumažės 4,9 proc.! Ar "Gazprom" išgyvens šį siaubingą nuostolį?
Ką lems jūsų žodis?
Ne, mes nerinksime pinigų, kad "Gazprom" vadovybė galėtų įsigyti "Validol" ir "Korvalol" — jie kaip nors išgyvens. Išgyvens dar ir todėl, kad 2022 metais Rusijos dujų tiekimo apimtys bus visiškai kitokios. 2018 metų birželio mėnesį Helsinkyje susitiko du žmonės — Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, nors ir be džiaugsmingos šypsenos veide, pripažino, kad Vokietija turi teisę išleisti pinigus "Nord Stream-2" statybai, tačiau tuo pat metu grasino Rusijai ir "Gazprom" tuo, kad Amerika bus labai rimta konkurentė Europos dujų rinkoje.
Na, apie Jungtinėse Amerikos Valstijose gaminamo SGD konkurencingumą daug pasakyta, mes nebekartosime. Europos dujų įmonės tiesiog nekreipė dėmesio į šiuos planus, buvo suinteresuotos šalia jų esančiais dalykais, ir paaiškėjo, kad Trampas nesipriešins "Nord Stream-2" projektui, taikydamas sankcijas. Vadinasi, iki 2022 metų pradžios, kai bus baigtas dujotiekio tiesimas... Ne, aš nesupainiojau datų. Šio projekto jūrinė dalis bus baigta statyti 2019 metų pabaigoje, dėl to nėra abejonių. Tačiau vamzdis nepumpuos dujų į oro erdvę virš Vokietijos jūros pakrantės.
Vokietijos dujų specialistai turėtų priimti "Jamal" dujas į sausumos trasą, išplėsti ją palei dujų paskirstymo tinklus ir per savo teritoriją perkelti pagrindinę dalį į Čekiją, o per ją pagrindinė dujų linija pateks į didžiausią Europos dujų bazę "Baumgarten" Austrijoje. "Nord Stream-2" žemyninės dalies projektas yra parengtas, suderintas su visomis suinteresuotomis šalimis, statyba prasidės 2019 metų sausio mėnesį ir turėtų būti baigta iki 2021 metų gruodžio mėnesio. Taigi, iki 2022 metų pradžios į Europą bus pristatyta iki 55 mlrd. kubinių metrų Rusijos dujų nauju maršrutu.
Šis faktas skelbia dvi naujienas — gerą ir nelabai. Nelabai gera naujiena yra ta, kad nesvarbu, kas kalbama apie Ukrainą, tačiau jos tranzito paslaugos bus reikalingos tiek Rusijai, tiek Europai net po 2019 metų, kai pasibaigs dabartinio tranzito susitarimo galiojimo laikas. Dėl to jūs galite reikšti bet kokias emocijas, bet niekas nepasikeis — tranzitas tęsis. Gera naujiena yra ta, kad daugelis Europos dujų bendrovių su "Gazprom" pasirašytų gamtinių dujų tiekimo sutarčių pasibaigs 2022-2025 metais, todėl jau dabar galima kreiptis į "Gazprom Export" dėl naujų sutarčių sudarymo.
Europa mėgsta, kad būtų šilta ir šviesu
Kaip jūs manote, ar Europos dujų kompanijų vadovai galvoja apie "klastingas Rusijos gamtinių dujų savybes", kurias atrado britų, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, kurie suprato, kad kartu su šiomis dujomis į Europos virtuves patenka totalitarizmas ir autoritarizmas? Tačiau koks skirtumas, kas ką mano ir kokio lygio "Šnobelio" premijos vertus atradimus skelbia.
Dujų terminalas
Spalio 25 dieną Veronoje vyko Eurazijos ekonominis forumas, kuriame taip pat dalyvavo "Gazprom Export" generalinė direktorė Jelena Burmistrova. Ji apibendrino tai, kas nutiko Europoje po liepos 16 dienos, kai Trampas kalbėjo apie "Nord Stream-2": "Šiuo metu mes turime Europos pirkėjų prašymų vidutiniškai apimčiai 50 mlrd. kubinių metrų dujų per metus ".
Kadangi man nereikia laikytis diplomatinio mandagumo, aš galiu "išversti": "Per tris mėnesius Europos dujų bendrovės "suvalgė" visą "Nord Stream-2" kiekį ir net nesusiraukė. Prisiminkime "Nord Stream-2" tiekimo pajėgumus — 55 mlrd. kubinių metrų. Viskas — paskirstyta greitai ir lengvai. Lapkričio 19 dieną buvo baigtas dujotiekio "Turkish Stream" jūrinės dalies, susidedančios iš dviejų 15,5 milijardų kubinių metrų pajėgumų linijų, tiesimas. Viena linija skirta Turkijai, antroji nusidrieks į Europą, kelias bus žinomas artimiausiomis dienomis. Ar kas nors abejoja, kad Europos dujų įmonės taip pat "paskirstys" ir šiuos kubinius metrus? Nėra jokių abejonių: paklausa auga, savos produkcijos kiekis mažėja, SGD iš JAV yra brangios.
O ką sako dabar skaičiuotuvas? "Gazprom" pasiekus 204,5 milijardus kubinių metrų tiekimo pajėgumus, pridedame naujų dujotiekių pajėgumus, už kuriuos gauname 275 milijardus eurų. Dabar vėl bandome įvertinti žalą, kurią Lenkija gali sukelti Rusijai, atsisakydama naujos sutarties. Žala "milžiniška" — 3,6 proc. Tokia yra tikroji visų Lenkijos lyderių ir politikų džiaugsmo vertė.
Bet atvirai tariant, aš šiek tiek pagražinau šiuos skaičius — galbūt dėl savo pavardės. Norint atsikratyti šios įtakos, verta papildomai išanalizuoti Rusijos projektus, susijusius su SGD.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.