"Gazprom" saugo Europos tradicijas, prieš kurias kovoja Europos Komisija
Kartais naujienose apie Europos dujų rinkos plėtrą atkreipiamas dėmesys į vadinamąjį Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą (toliau — TEP) ir į tai, kad Europos Komisija, taikydama jo nuostatas, stengiasi sustabdyti "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimą.
Visai neseniai, po to, kai ES pirmininkauti pradėjo Rumunijai (rotacijos sistema, kas šešis mėnesius pirmininkavimo estafetė pereina iš vienos šalies į kitą), Europos Komisija eilinį kartą atakavo "Nord Stream-2", remdamasi TEP nustatytomis normomis. Vokietija pritarė idėjai sudaryti TEP išimtis, Prancūzija pasiūlė kompromisinį variantą, Europos Parlamente artimiausiu metu planuojama aptarti šią galimybę ir pan.
Tuo tarpu niekas nesistengia atskleisti net bendrojo pobūdžio TEP turinio — iš kur kilo, kaip Europos dujų rinka atrodė prieš jam atsirandant, ką būtent Europos Komisija bando keisti, dėl kokių priežasčių Vokietija ir panašiai mąstantys žmonės iš kitų ES šalių nėra patenkinti šiais pakeitimais? O nežinant atsakymų bent jau į dalį šių klausimų, labai sunku objektyviai įvertinti, kas vyksta ES, taip pat tarp ES ir Rusijos. Todėl manome, kad nedidelė ekskursija po Europos dujų istoriją tikrai bus naudinga.
"Groningeno era"
Dujų pramonės plėtra Europoje yra griežtai suskirstyta į du etapus — "Groningeno erą" ir "laikotarpį iki Groningeno". Iki 1958 metų Europoje kartais būdavo atrandami smulkūs ir vidutinio dydžio dujų telkiniai, o atskirose šalyse buvo sukurti transportavimo ir paskirstymo tinklai. Tokia neskubi plėtra reikalavo palyginti nedidelių investicijų — atstumai Europoje buvo nedideli, aukšto slėgio vamzdynuose nereikėjo, viskas tekėjo sava vaga.
Tačiau 1958 metais įvyko tikrai sensacingas įvykis — Nyderlanduose aptiktas unikalus Groningeno telkinys. Net dabar jo daugiau nei keturi trilijonai kubinių metrų gaunamų rezervų leidžia priskirti Groningeną unikalių telkinių kategorijai, o tuo metu tai buvo pasaulinio masto įvykis.
Ne pats didžiausias plotas — 850 kvadratinių kilometrų, ir ne didžiausias gylis — nuo dviejų iki trijų kilometrų, tačiau jo plėtrai reikėjo padaryti šimtus gręžinių, nutiesti šimtus kilometrų vamzdynų jūroje ir sausumoje. Nyderlandai tam neturėjo finansinių išteklių, o į svetimas rankas tokio turto atiduoti nenorėjo, todėl turėjo sukurti vadinamąjį Olandijos (arba Groningeno) ilgalaikio eksporto dujų sutarties (DSEGC) modelį.
1962 metų gruodžio 14 dieną JT Generalinė Asamblėja priėmė nutarimą Nr. 1803 "Neatskiriamas suverenumas dėl gamtos išteklių", o Nyderlandų vyriausybė juo pagrindė savo siūlymą, kurį išreiškė ekonomikos ministras p. De Pose (jį kartais vadina "de Pouzo nota").
Pirmą kartą istorijoje valstybė — telkinio savininkė — susidūrė su būtinybe pasirinkti ekonominį ir teisinį dujų telkinio plėtros modelį, kurio dydis nustatė didžiulę šio modelio įtaką visos šalies vystymuisi. Nyderlandų vyriausybė buvo labai suinteresuota gauti maksimalų ir ilgalaikį poveikį valstybei ir jos gyventojams, t.y. gauti rentą už tai, kad tieks vartotojams neatsinaujinančius energijos išteklius.
Groningeno dujų telkinys
Neįmanoma apsieiti be eksporto — ekonominiu požiūriu veiksmingos Groningeno plėtros apimtys buvo daug kartų didesnės nei Olandijos vidaus poreikiai. Telkinio apimtys taip pat iš anksto nulėmė ilgalaikį vystymąsi — nei tuomet, nei dabar nėra technologijų, kurios leistų per trumpą laiką išpumpuoti tokį dujų kiekį.
Remiantis šiomis prielaidomis, buvo sukurta Groningeno DSEGC koncepcija — optimizuojant šios unikalios srities plėtrą ir parduodant joje gaunamas dujas ilgalaikiais valstybės savininko interesais, remiantis rinkos ir konkurenciniais sumetimais.
Čia padarykime nedidelę pauzę. Perskaitykite paskutinį sakinį įsivaizduodami, kad šį tekstą paskelbė Rusijos valstybės lyderiai, ir atkreipkite dėmesį, kad frazės reikšmė nepasikeitė. Tarpinė išvada: kai valdžios atstovai mums sako, kad "Gazprom" elgesys Europos dujų rinkoje yra "diktatas, spaudimas, Europos prekybos taisyklių pažeidimas", jie stengiasi apgauti mus pačiu primityviausiu būdu. Iš tikrųjų "Gazprom" pasisakė už Europos tradicijas, už Europos prekybos gamtinėmis dujomis taisykles.
Groningeno dujų eksporto modelis
Pagrindinių ilgalaikio dujų eksporto sutarties Groningeno modelio sąlygų yra nedaug:
sutartis turi būti ilgalaikė;
dujų kaina yra susieta su jų pakeitimo kaina, energijos alternatyvos dujoms kaina;
reguliari kainos peržiūra pagal sutarties formulę, kainų koregavimo galimybė;
principas "imk ir (arba) mokėk";
į dujų kainą neįtrauktos transportavimo išlaidos nuo tiekėjo pristatymo/priėmimo vietos iki galutinio vartotojo (tiekėjas neprisiima dujų skirstymo dujų sistemos kūrimo ir eksploatavimo išlaidų);
galutinės paskirties vietos aptarimas.
Aptarkime kiekvieną punktą. Punktas numeris 1 yra logiškas, nes dujotiekių statybai, visoms kompresorių stočių sistemoms ir požeminėms dujų saugykloms reikalingos didelės investicijos ir todėl turi būti aiški perspektyva, kad jos atsipirks. 2 punktas yra logiškas, dujų kaina turėtų būti šiek tiek mažesnė už naftos, kitaip vartotojas pasirinks naftos išteklius, nes juos daug lengviau ir pigiau transportuoti ir saugoti.
3 punktas taip pat yra logiškas, nes nafta, su kuria siejama dujų kaina, yra klasikinė biržos prekė, kuriai būdingi visi kainų svyravimai. 4 punktas — vėl viskas logiška. Tiekėjas investavo į magistralių statybą, o vartotojas negauna dujų, o tai reiškia, kad investicijų grąža yra tiesioginė ir akivaizdi grėsmė. Pone vartotojau, sumokėk avansą, o po to galvok, ar pumpuosi dujas šį šildymo sezoną, ar ne.
5 punktas — čia ir vėl viskas aišku: telkinio savininkas atiduoda dujas ir daugiau niekur nesikiša, požeminės dujų saugyklos (PDS) savininkas pats sprendžia visas problemas su galutiniais vartotojais.
6 dalyje numatytas reeksporto apribojimas, paprasčiausias būdas tai paaiškinti pavyzdžiu. Aptarkime "Gazprom" dujų tiekimą į Austriją ir Italiją — abu jie eina per Haidach UGS įrenginį Austrijoje. Austrijos "OMV" atveju, tai yra galutinė paskirties vieta, iš kurios dujos skirstomos galutiniams vartotojams. O Italijos "Eni" dujas dar ilgai teks pumpuoti į savo teritoriją. Todėl logiška, kad "Gazprom" suteikia italams tam tikrą nuolaidą. Todėl 6 dalis ir draudžia italams perparduoti Rusijos dujas Austrijai — tai būtų labai nešvari konkurencija "Gazprom" atžvilgiu.
Groningeno telkinys — Europos dujų sistemos pagrindas
Groningeno dujų eksporto modelis tapo Europos dujų tiekimo sistemos, Europos dujų perdavimo sistemos sukūrimo pagrindu. Galima pasakyti dar konkrečiau — šis modelis tapo pačių šių sistemų egzistavimo pagrindu. Todėl Groningeno telkinio atradimas buvo svarbus įvykis Europai — jos dujų tiekimo sistemos ir, atitinkamai, viso energetikos sektoriaus vystymui.
Ir, nepaisant nuolatinio atsitiktinės rinkos augimo, SGD tiekimo Europos rinkoje atsiradimo, daugiau nei pusė dujų vis dar importuojama į Europą pagal Groningeno modelį. Šis modelis yra patogus, logiškas, visiškai apsaugo tiek dujų tiekėjų iš ES, tiek didmeninių dujų importuotojų, didelių Europos įmonių interesus. Ir būtent prieš tai, kas labai keista, aršiai kovoja Europos Komisija. Tam yra priežasčių, tačiau, ar jos yra svarbios ir pagrįstos, verta apsvarstyti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.