VILNIUS, rugsėjo 18 – Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pakomentavo prezidentės Kersti Kaljulaid žodžius, kad Estija turėtų savarankiškai derėtis su Maskva.
Anksčiau Estijos vadovė pareiškė, kad Talinui svarbu būti valstybe, su kuria kiti sąjungininkai ir partneriai aptaria bendradarbiavimo su Rusija klausimus. Taip pat Kaljulaid pažymėjo, kad jos susitikimas su Rusijos kolega Vladimiru Putinu žymiai sustiprino jos šalies pozicijas tarptautinėje arenoje.
"Kaljulaid nori, kad Estija kalbėtųsi su Rusija be tarpininkų. Klausimas yra, kaip kalbėtis. Ji visur pasisako už sankcijas Rusijai ir samprotauja apie "okupaciją", tariamai trukusią iki 1994 metų. Neaišku, kodėl Rusija turėtų suteikti Estijai tokį statusą. Mes turime su kuo kalbėtis be tarpininkų", – Twitter paskyroje parašė Puškovas.
Baltijos šalių "okupacija"
Lietuva, Latvija ir Estija ne kartą yra pareiškusios, kad jų įstojimas į TSRS buvo ne savanoriškas veiksmas, bet "okupacijos" padarinys. Respublikos nuolat kovoja su "okupacijos padariniais" ir reikalauja finansiškai atlyginti "žalą".
Maskva ne kartą aiškino, kad Baltijos šalių prisijungimas 1940 metais neprieštaravo nė vienam tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė Tarybų kariuomenei patekti į respublikas ir netgi išreiškė aiškų sutikimą.
Vokietijos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo pakto, žinomo kaip Molotovo-Ribentropo paktas, pasirašymo 80-mečio išvakarėse buvo paskelbti Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai. Archyvinės medžiagos rodo, kad TSRS neskubėjo prijungti Baltijos šalių, o savitarpio pagalbos paktai pasirašyti respublikų valdžių iniciatyva.
Rusijos karo istorijos draugijos valdybos pirmininkas, specialusis prezidento atstovas aplinkosaugos, ekologijos ir transporto klausimais Sergejus Ivanovas pažymėjo, kad tautoms, kurios dabar kalba apie "okupaciją", tada buvo naudinga būti TSRS dalimi.