VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Rusijos "Istorinės atminties" fondo atstovai pateikė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui pareiškimą dėl baudžiamosios 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto bylos, praneša RIA Novosti su nuoroda į fondo koordinatorių Maksimą Vilkovą.
Organizacija pažymi, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje paskelbti nuosprendžiai yra neteisėti.
""Istorinės atminties" fondo nuomone, skirdamas bausmę, teismas taikė baudžiamosios teisės normas, kurios neegzistavo 1991 metų įvykių metu. Tai yra, taikytos 2003 metų Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatos", — sakė Vilkovas.
Varšuvoje vyksta ESBO globojamas kasmetinis susitikimas žmogaus teisių Europoje klausimais. Tarp dalyvių yra Rusijos delegacija, įskaitant "Istorinės atminties" fondo atstovus.
Teismas dėl "Sausio 13-osios bylos"
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šatckichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų —buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Anksčiau Lietuvos teisingumo ministerija paskelbė, kad šios bylos nagrinėjime dalyvavę Lietuvos advokatai gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskva nuosprendį laiko "neteisėtu". Rusijos vadovybė pažymėjo, kad tyrimų ir teismo posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir vidaus Lietuvos teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė. Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.
Rusijos Federacijos taryba pareiškė, kad Lietuva nesiruošė gilintis į tų įvykių esmę ir iš tikrųjų nagrinėti šį sudėtingą istorinį procesą, nes šalyje dominuoja politika, o ne teisė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.