VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vokiečių leidinys "Deutche Welle" rašė, kad fejerverkai Maskvoje 75-osioms Europos sostinių išvadavimo iš nacizmo metinėms paminėti yra Molotovo-Ribentropo pakto sukakties minėjimas. Šis pareiškimas puikiai tinka skandalingosios Europos Parlamento rezoliucijos, skelbiančios TSRS ir Vokietijos nepuolimo susitarimą kaip Antrojo pasaulinio karo priežastį, logikai, rašo portalo Rubaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.
Atrodytų, kad balsavimas Europos Parlamente yra Rytų Europos mito apie Antrąjį pasaulinį karą pergalė, tačiau Vokietija tampa pagrindine istorijos perrašymo naudos gavėja, tuo tarpu tos pačios Baltijos šalys yra viso labo "naudingi idiotai", kurie patys įkris į duobę, kurią kasa kitiems.
"Antrasis pasaulinis karas, padaręs daugiausiai žalos Europos istorijoje, buvo 1939 metų rugpjūčio 23 dienos nacių ir sovietų nepuolimo pakto, dar žinomo kaip Molotovo-Ribentropo paktas, ir jo slaptųjų protokolų, pagal kuriuos buvo nustatyti du totalitariniai režimai, kurių tikslas užkariauti pasaulį, padalijus Europą į dvi įtakos zonas, pasekmė", — tai garsiausia rezoliucijos dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai dalis, kuriai rugsėjo 19 dieną pritarė dauguma Europos Parlamento narių.
Naujienos dabartiniame žiniasklaidos sraute įprastai gyvuoja tris dienas, tačiau ši rezoliucija aptariama jau savaitę. Joje yra nemažai garsių pareiškimų — jau vien paminklų Raudonosios armijos kariams Europoje pasmerkimas ką reiškia!
Norint suprasti šį puikų politinės minties kūrinį, pakanka įvardyti jo autorius. Rezoliuciją pristatė Europos deputatai iš Lenkijos. Maža to, jie priklauso valdančiajai partijai "Teisė ir teisingumas", kuri Briuselyje ir visoje Europos mastu laikoma ne "comme il faut".
Nepaisant to, didžioji europiečių dauguma juos palaikė, tik pašalino radikalius lenkų kraštutinumus, tokius kaip Holokausto prilyginimas kitiems Antrojo pasaulinio karo masiniams nusikaltimams.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mūsų laukia visiška ir besąlygiška Rytų Europos požiūrio į Antrojo pasaulinio karo istoriją pergalė.
Remiantis oficialiu Lenkijos, Baltijos valstybių, Rumunijos, Vengrijos, o dabar ir Ukrainos mitu, Stalinas yra tapatus Hitleriui, komunizmas yra nacizmas, Antrasis pasaulinis karas buvo dviejų vienodai nusikalstamų totalitarinių režimų susidūrimas, o Raudonoji armija neišlaisvino Europos iš Trečiojo Reicho, o nacių okupaciją pakeitė sovietų.
Tiesą sakant, istorinis "naujųjų europiečių" aktyvizmas yra patogus įrankis, kuriuo "senoji Europa" pasiteisina svetimomis rankomis perrašydama savo nepatrauklų vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.
Panašu, kad paskelbus sovietų ir vokiečių nepuolimo sutartį kaip karo priežastį, ištrinamos visos ankstesnės nepuolimo sutartys, kurias Europos šalys sudarė su Hitleriu. Europiečiai vengia nepatogaus fakto, kad Molotovo-Ribentropo paktas buvo paskutinis iš ilgų panašių paktų serijų. Apie Miuncheno susitarimą niekas nekalba: visi girdi tik apie Molotovą ir Ribbentropą.
Istorinė Rytų Europos politika pasirodo esanti labai naudinga jų Vakarų Europos bendražygiams.
Visų pirma, tai naudinga Vokietijai, kuri, neužsitraukdama kaltinimų dėl istorijos perrašymo, tolsta nuo pagrindinio Antrojo pasaulinio karo kaltininko statuso, dalį savo kaltės už 60 milijonų žmonių gyvybių perkeldama ant kitų pečių.
Neatsitiktinai pirmiausia vokiečių organizacijos finansavo nepavydėtiną Baltijos šalių darbą perrašinėjant dešimtmečių istoriją. Adenauerio fondo ir kitų lėšomis buvo surengta daugybė konferencijų, išleistas nesuskaičiuojamas kiekis brošiūrų apie Molotovo-Ribentropo paktą, apie tai, kad komunizmas prilygsta nacizmui ir kt.
Šis istorinės atminties perrašymo procesas buvo vykdomas subtiliai, filigraniškai ir beveik nepastebimai. Vokiečių kancleriai gegužės 9 dieną atvyko į Raudonąją aikštę ir padėkojo sovietų kareiviui už tai, kad išlaisvino juos nuo Hitlerio. Tuo tarpu Baltijos šalyse vyko vasaros mokyklos, kuriose už vokiečių pinigus buvo pasakojama, kad nacių okupantus pakeitė sovietų režimas.
Istorinė Vokietijos politika yra labai apgalvota ir sumani. Jos tikslas atitinka ilgalaikius šalies interesus: nukelti kaltės naštą nuo Vokietijos pečių, vengiant išskirtinės atsakomybės dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Lenkija ar Baltijos šalys šioje politikoje atlieka "naudingų idiotų" vaidmenį, kurie savo rankomis "iš ugnies traukia kaštonus" vokiečiams. Jie mano, kad istorinė politika padeda kovoti su Rusija ir stiprina jų pozicijas tarptautinėje arenoje. Tačiau iš tiesų jie kasa sau duobę.
Kai bus dedami taškai ant "i" dėl Antrojo pasaulinio karo priežasčių, Vokietijai teks užduotis palengvinti atsakomybės dėl Holokausto naštą, ir šia našta su vokiečiais pasidalins ne TSRS įpėdiniai, o Lenkija, Baltijos šalys ir kiti Rytų Europos broliai.
Kur įvyko masiškiausios ir sadistiškiausios žydų žudynės? Nacių okupuotose Rytų Europos teritorijose. Kas vykdė genocidą? Vokiečiai? Kodėl tada Danijos okupuotoje Vokietijoje 90% žydų buvo išgelbėti nuo naikinimo, o Vokietijos okupuotoje Lietuvoje 90% žydų žuvo? Ar todėl, kad sinagogoje apsilankė Danijos karalius, o šiuolaikinės Lietuvos "didvyriai" plėšė ir žudė žydus?
Galite nušviesti įvykius, kai genocidą vykdė vietos gyventojų pajėgos, tai yra, visiškai nedalyvaujant Reichui. Kauno pogromas Lietuvoje ir Lvovo pogromas Ukrainoje įvyko dar prieš vokiečiams įžengiant į Kauną ir Lvovą. Raudonoji armija jau paliko šiuos miestus, Vermachtas dar neatvyko, o per šį laikotarpį ukrainiečiai ir lietuviai žudė tūkstančius žydų.
Jie bus pavadinti pagrindiniais Holokausto kaltininkais, o Trečiojo Reicho vaidmuo žydų genocide bus lėtai, bet užtikrintai pamirštas.
Tie, kuriems tai atrodo neįtikėtina, turėtų susimąstyti apie tai, kad šiandien beveik visi kalba apie Molotovo-Ribentropo paktą Vakaruose ir beveik niekas neprimena Miuncheno susitarimo. Ne taip seniai tai taip pat atrodė neįtikėtina, tačiau gerai apgalvota atminties politika gali daryti stebuklus. Po kiek laiko visi prisimins latvių SS legioną, o apie Trečiojo Reicho rasinius įstatymus pamirš.
Visame istorijos perrašymo komplekse yra tik vienas punktas, kurio "vyresnieji bendražygiai" neatleidžia ir neieško jokių kompromisų su Rytų Europos šalimis. Šis punktas — bandymas paneigti vietos gyventojų dalyvavimą Holokauste.
Čia jau apsvilo pirštus Lenkija, kuri, esant visuotiniam Vakarų spaudimui, buvo priversta panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nacizmo nusikaltimų priskyrimą Lenkijos žmonėms. Dėl to skaudžiai apsvilo Lietuva, bandydama persekioti savo disidentus už tai, kad jie teigė, jog žydus Lietuvoje sunaikino patys lietuviai.
"Nekaltos totalitarinių režimų aukos" yra ruošiamos jiems skirtai misijai — nuimti Holokausto naštą nuo vokiečių tautos pečių.
Ir kai jie vėl šauks: mes esame nekaltos aukos ir reikalaujame kompensacijos už okupaciją, jau ne Rusija, o Vakarų Europa jiems pasakys: kas išžudė žydus? Jūs žudėte, ponai. O Hitleris — ką Hitleris? Juk Hitleris niekam netraiškė kaukolių Kauno klojime?